Rugsėjis mokyklose – kaip sugrįžti į vėžes be streso?

Rugsėjis mokyklose – kaip sugrįžti į vėžes be streso?


Rugsėjis – naujo etapo pradžia, kuri ne vien džiugina, kartais ji yra kupina ir sunkumų, dažnai gąsdina nežinomybė. Visgi, šis procesas yra labai svarbi ir neišvengiama asmenybės kūrimosi ir vystymosi dalis.


Vaikų psichologė Ieva Balvočiūtė dalinasi 10 patarimų ir įžvalgų apie tai, kaip pasirengti naujųjų mokslo metų iššūkiams.


1. Išdrįskime paprašyti pagalbos

Anot vaikų psichologės, svarbu prieš išleidžiant vaikus į mokyklą išmokyti juos prašyti pagalbos bei skatinti nebijoti kalbėtis. Deja, daugelis iš mūsų elgiamės lyg būtume nenugalimi ir viską įveikti turėtume patys, todėl pagalbos neprašome. Iš tiesų rodydami tokį pavyzdį labai kenkiame savo vaikams.


Taip pat, neturėtume bijoti žodžio „skundimas“, turėtume skatinti vaikus kalbėti ir kreiptis į suaugusius iškilus tokiems sunkumams, kurių jie negali išspręsti patys. Galbūt nuo seno esame linkę tai vadinti skundimu, tačiau tai tėra pagalbos prašymas.

REKLAMA


2. Neperduokime vaikams savo baimių

Dar vienas patarimas – neperduoti vaikams savo baimių. Naudinga pripažinti vaikui apie tam tikras savo baimes ar skausmingas patirtis, tačiau būtina pabrėžti, kad tai nereiškia, jog ir vaiko laukia tokia pati patirtis. Vienaip ar kitaip svarbu, kad vaikas jaustų palaikymą ir žinotų, kad visada bus išgirstas ir išklausytas. „Nekurkime vaikams iliuzijos, kad pasaulis yra tobulas.“ Vaikų psichologė atkreipia dėmesį į tai, kad turėtume nebijoti bijoti, klysti ar nežinoti. Nebijodami būti netobulais skatinsime ir vaikus išdrįsti bandyti, klysti, patirti ir augti.


3. Kurkime rėžimą su laimės hormonais

Tiek vaikams, tiek suaugusiems kontrolės pojūtis yra būtinas, tačiau vaikams daug sunkiau jį pasiekti. Dėl to svarbu suteikti vaikams galimybę priimti kažkokį svarbų sprendimą, pvz.: leisti vaikui nuspręsti, ką iš kelių galimų patiekalų valgysime vakarienei. Tuomet vaikas jaučiasi svarbus, pajėgus priimti sprendimą ir gebantis kontroliuoti situaciją.

REKLAMA


Saugumo jausmą ir kontrolės pojūtį užtikrinti padeda ir dienos rėžimo palaikymas. Anot psichologės, vaikai gana jautriai reaguoja į netikėtus pasikeitimus, todėl svarbu, kad tėvai iškart nuteiktų vaiką tam, kad gali nutikti visko, kad visada gali įvykti neplanuotų pokyčių. Tokiu būdu tarsi planuodami galimus netikėtumus padėsime vaikui jaustis saugiau ir ramiau nežinomybės akivaizdoje.


Taip pat, labai svarbus ir tinkamas miego rėžimas bei reguliarus buvimas lauke. Psichologė patarė būtinai į dienotvarkę įtraukti buvimą lauke – juk tai išskiria laimės hormonus.


4. Nusiimkime rožinius akinius

Dažnai mėgstame į situacijas žiūrėti pro rožinius akinius, ypač kalbėdami apie lūkesčius ateičiai esame linkę susikurti „nerealistinę realybę“. Dažnai sakome tiek sau, tiek aplinkiniams, kad viskas bus tik gerai, tvirtiname jog šiais mokslo metais pasieksime puikių rezultatų, tikimės susirasti daugybę draugų. Visgi tenka atsitrenkti į realybės sieną, kuri nevisad atitinka šiuos lūkesčius. Svarbu, kad tėvai vaikams komunikuoti apie tai, kad bus visko – ir smagių, ir sunkių bei nemalonių patirčių. Vaikų lūkesčiai susiformuoja būtent tokie, kokius juos jiems suformuoja tėvai, tad kaip vaikas bus nuteiktas, toks ir bus jo lūkestis.


Svarbu ir kokius klausimus užduodame vaikams sugrįžus iš mokyklos. Jei vaikų klausime, kas labiausiai patiko, ar susirado draugų, pasąmoningai sukursime tokį įspūdį lyg būtinai kažkas mokykloje turėjo patikti ar kad vaikas būtinai turėjo susirasti draugų. Priešingu atveju vaikas pradės jaustis lyg kažkas su juo yra ne taip, gali išsivystyti nesėkmės baimė. Taigi, nusiimkime rožinius akinius ir būkime atviri įvairiausioms patirtims.



5. Leiskime daryti klaidas ir klauskime kitaip

Ši įžvalga – kiek susijusi su ankstesne. Anot psichologės, turime leisti vaikams daryti klaidas. Neužsipulkime vaikų klausimais apie tai, kaip sekėsi mokykloje, kiek draugų susirado ar ką valgė pietums. Verčiau užduokime kiek kitokių klausimų: „Kas įdomaus ar molonaus nutiko?“, „Kas buvo sunku šią dieną?“, „Kas galėtų palengvinti tau šią dieną?“ Šie klausimai gali pasirodyti itin neįprasti, tačiau tikrai verta juos užduoti ir pamatyti, kaip vaikas vis labiau atsiveria.


6. Komunikuokime apie savo jausmus

Būtina aiškiai išreikšti savo jausmus ir emocijas, jas išjausti, o ne kaupti savyje. Vertėtų pripažinti, jog daugelis savo jausmus apibūdiname trimis žodžiais: „gerai, blogai, normaliai“, nors jie beveik nieko nenusako apie tai, kaip išties jaučiamės. Jei aiškiai neįvardinsime savo jausmų, vaikui taip pat bus sunku įvardyti savo jausmus tiek sau, tiek kitiems. Todėl vaikų psichologė pataria naudoti tikslesnius būdvardžius savo nuotaikai apibūdinti. „Leiskim vaikams jausti visus jausmus. Leiskime būti tokiais, kokie jie nori būti!“


7. Palaikykime, o tik po patarkime

Visų pirma suteikime vaikams palaikymo ir paramos, o tik tada duokime patarimų. Kaip ir visiems žmonėms, vaikams svarbu, kad būtume šalia, leistume išsilieti, išsipasakoti kaip jaučiasi, dėl ko nerimauja. Kartais tai yra viskas, ko reikia ir patarimų, kaip elgtis tam tikroje situacijoje, visai neprireikia.


8. Suderinkime pareigą ir lankstumą

Yra sakoma, jog išgyvena tie, kurie geba būti lankstūs. Svarbu ugdyti vaiko lankstumą, tačiau kartu labai svarbu ugdyti ir atsakomybės jausmą. Siekiamybė – išlaikyti pusiausvyrą tarp lankstumo ir pareigos jausmo. Jei vaikas vis pradeda lankyti naują būrelį ir po savaitės nori jį mesti, turėtume paraginti vaiką nepasiduoti iškilus pirmai nesėkmei ir paskatinti suteikti dar vieną progą tai veiklai. Tai sustiprina vaiko asmenybę, padeda nebijoti nesėkmių ir skatina nepriimti skubotų sprendimų. Žinoma, neturėtume vaiko versti, jei matome, kad tam tikrame būrelyje ar kitoje situacijoje vaikas jaučiasi tikrai blogai. Visgi, dažnai tereikia tik lengvo pastūmėjimo nepasiduoti ir pabandyti dar keletą kartų.

REKLAMA


9. Padėkime suvokti pinigų vertę

Devintas patarimas – kuo anksčiau mokyti vaiko finansinio atsakingumo, skatinti taupyti, suteikti progų „užsidirbti“. Tai leis vaikui geriau suvokti pinigų vertę bei padės tvirtus pamatus svarbiems finansiniams sprendimams ateityje.


10. Kuo daugiau laimės hormonų!

Galiausiai, jei norime į naujus mokslo metus įžengti be streso, itin svarbi laimės hormonų pusiausvyra. Ieva Balvočiūtė dalinasi 4 skirtingais laimės hormonais ir būdais, kaip natūraliai padidintį jų kiekį:


• Seratoninas – nuotaikos stabilizatorius, išsiskiria medituojant, vaikščiojant lauke, būnant saulėje ar užsiimant kita atpalaiduojančia veikla.
• Oksitocinas – hormonas, kuris išsiskiria, kai patiriame meilės jausmą, pvz.: apsikabinus ar davus kitam žmogui komplimentą.
• Endorfinai – išsiskiria juokiantis, valgant juodą šokoladą, sportuojant.
• Dopaminas – hormonas, išsiskiriantis lyg apdovanojimas, kai atliekam tam tikrą užduotį, pasiekiam užsibrėžtų tikslų.