Vienkartiniai popieriniai puodeliai: pasaulį griauna priklausomybė nuo kavos?

Vienkartiniai popieriniai puodeliai: pasaulį griauna priklausomybė nuo kavos?


Kai kurių plastikinių vienkartinių gaminių liepos mėnesį parduotuvėse neliko – ES direktyva suveikė. Be to, vis daugiau žmonių vietoje plastikinių vienkartinių gaminių renkasi popierinius. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad gerdami kavą iš popierinių puodelių tausojame aplinką.


Priešingai, kiekvieno mūsų priklausomybė nuo kavos, kurią perkame tokiuose puodeliuose, šiandien vertinama kaip rimta griaunamoji jėga. VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė paaiškino, kas lemia šių, regis, visiškai nekaltų indelių žalą aplinkai ar net sveikatai.


Perdirbama vos 1 proc. vienkartinių kavos puodelių


„Matydami gatvėse žmones su vienkartiniais popieriniais puodeliais rankose tikriausiai daugelis suprantame: žmogus skuba, greitai gauta kava jam suteiks žvalumo, jis nudirbs daugiau darbų. Kavinės ir gėrimų automatus aptarnaujančios įmonės puikiai prisitaikė prie tokių skubančių žmonių. Vis dėlto puodeliai, kuriuos vadiname popieriniais, nėra visiškai popieriniai – dažniausiai jie padengti plastiko ar, rečiau, vaško sluoksniu, ir tai labai apsunkina jų perdirbimą“, – aiškina E. Razbadauskaitė.

REKLAMA


Pasak jos, sunkumus perdirbti vadinamuosius popierinius kavos puodelius patiria visas pasaulis. Nors skaičiuojama, kad visame pasaulyje per metus panaudojama apie pusę trilijono tokių puodelių, arba apie 70 indelių kiekvienam planetos žmogui, jų atliekų perdirbama vos 1 procentas. Lietuvoje tokie puodeliai nėra perdirbami, tad jų atliekos geriausiu atveju panaudojamos energijai gauti.


Mikroplastiko problemos – ant vaikų ir anūkų pečių


„Gerai būtų, kad visi kiti būtų sudeginami ir paverčiami energija, tačiau bėda ta, kad labai daug tokių puodelių patenka į sąvartynus, užteršia aplinką. Popierinė dalis bėdų nesukelia – ji gali būti biologiškai suskaidoma vos per keletą mėnesių, tačiau plastikas, pavirtęs mikroplastiko dalelėmis, cirkuliuos mūsų aplinkoje ilgai – jo su maistu gali tekti ir tiems, kurie šiandien dar netgi nėra gimę“, – aiškina PTO atstovė.

REKLAMA


Ji taip pat pastebi, kad dauguma mūsų šalies kavinių dalyvauja pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, naudoja specialius konteinerius ar šiukšliadėžes kavos puodeliams surinkti – prisiima atsakomybę už į vidaus rinką išleistas pakuotes. Deja, tai daro tikrai ne visos viešojo maitinimo įstaigos, o ir vartotojams pritrūksta išmanymo ar atsakomybės, tvarkant tokius panaudotus puodelius – vietoje plastiko pakuotėms skirtų konteinerių jie patenka į bendrųjų atliekų konteinerius ar tiesiog išbarstomi pakelėse, netgi gražiausiuose gamtos kampeliuose.


„Jei tokios pakuotės patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – jos nukeliauja į mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius. Dėl didelio konteinerių užterštumo jomis greičiausiai nebus pasirūpinta tinkamai. Todėl geriau yra paieškoti artimiausio pakuočių atliekų konteinerio, juk gėrimo pakuotė daug vietos neužima, galima jai rasti vietą tiek namuose, tiek ir trumpai palaikyti rankinėje ar automobilyje.


Kita vertus, jei tai ne kartu su gėrimu pirktas puodelis ar kitas vienkartinis indas, o tara, įsigyta kaip atskiras gaminys, tai jau nebėra pakuotė – jos vieta pagal esamą atliekų tvarkymo sistemą turėtų būti mišriųjų atliekų konteineris“, – pastebi E. Razbadauskaitė.


Privalės būti ženklinami kaip taršūs


E. Razbadauskaitės teigimu, pasaulis jau kuris laikas bando spręsti vienkartinių kavos puodelių problemą. Dar 2016 metais Vokietijoje, universitetiniame mieste Freiburge ir Rosenheime, mažame miestelyje šalia Miuncheno, kilo iniciatyvos naudoti daugkartinius, indaplovių poveikiui atsparius kavos puodelius, kuriuose kava parduodama už užstatą.



Šiuo metu Vokietijoje plačiai veikiančio „Recup“ tinklo daugkartiniai gali atlaikyti iki 1000 plovimų ir pakeisti maždaug 1000 vienkartinių pakuočių. Panaši aplinkosauginė iniciatyva „CupCup“ veikia ir Lietuvoje – daugkartiniai puodeliai tiekiami festivaliams, kavinėms ir įvairiems renginiams.


Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjo ir vadovo Domanto Tracevičiaus, popieriniai puodeliai, pagaminti, naudojant plastiką, ES kol kas, deja, nėra uždrausti. Šiandien uždrausta naudoti tik iš ekstruzinio polistireno pagamintus puodelius. Vis dėlto, vadovaujantis ES direktyva, popieriniai puodeliai su plastiku nuo 2023 m. turės būti ženklinami kaip prisidedantys prie taršos.


Metame į mišrių atliekų konteinerį – sumokame du kartus


„Vienkartinius kavos puodelių ir kitos vienkartinės taros maistui naudojimą padėtų sumažinti tokių produktų apmokestinimas, pvz. 0,5 euro. ES jau yra savivaldybių nuo kitų metų taikysiančių tokius mokesčius. Tokių iniciatyvų priežastis – panašios pakuotės atsiduria viešuose konteineriuose ir nėra perdirbamos. Už jų deginimą reikia sumokėti iš miesto biudžeto, t. y. teršėjas ne tik nesumoka, bet dar ir užkrauna tokią problemą ant visų miestiečių pečių“, – aiškina D. Tracevičius.


Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pakuočių atliekas visada reikia mesti į šioms atliekoms skirtus konteinerius – net jeigu jos yra neperdirbamos. Esą gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už pakuočių atliekų tvarkymą, o mes pirkdami produktus pakuotėse už tai jau sumokame. Mesdami pakuočių atliekas į mišrių komunalinių atliekų konteinerį mokame už tą patį antrą kartą.

REKLAMA


PTO atstovė taip pat įvardijo, kodėl vietoje popierinių kavos puodelių verta rinktis daugkartinius:


• Dėl plastiko ar vaško dangos bei užterštumo tokius vienkartinius puodelius yra labai sunku perdirbti (ekonomiškai naudingos technologijos vis dar nėra). Pasaulyje perdirbama vos 1 proc. vienkartinių kavos puodelių.
• Jei popierinis puodelis jums siūlomas su tamsiu dangteliu, tai reiškia, kad pastarasis pagamintas iš žemos kokybės plastiko – jis nebeskirtas perdirbti. Būsite ekologiškesni, jei atsisakysite plastikinio dangtelio, kad ir kokios spalvos jis būtų.
• Vienkartinius kavos puodelius naudojame vidutiniškai 14 minučių, o juos sudarantis plastikas yra daugiau kaip 100 metų.
• 50 mln. kavos puodelių pagaminti tenka iškirsti daugiau kaip 20 mln. medžių.
• Medžius paverčiant popieriumi, reikalinga energija – kol kas daugiausia tai yra iškastinis kuras, kurio ištekliai riboti. Be to, gamyboje popieriaus balinimo tikslais naudojamas chloras.
1 vienkartinio kavos puodelio gamybos šalutinis produktas – daugiau kaip 100 gramų CO2. Tai turi poveikį klimato kaitai.