Poilsio po atviru dangumi ir piknikų laikotarpį dažnai lydi specifinės šiukšlės – iškylų pakuotės. Kai kurios jų yra pagamintos iš aliuminio folijos, kita dalis – iš plastiko ar kartono, o galima rasti ir tokių, kurios pagamintos iš mišrių medžiagų. Po tokiais iškyloms skirtais produktais, o ypač – po mėsos ar žuvies pusfabrikačiais, galime rasti ir drėgmę sugeriančius paklotus.

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė paaiškino, kaip turėtume atsakingai rūšiuoti mūsų vasarojimo patogumą užtikrinančias pakuotes ir jų dalis.

Pakuočių atliekoms – specialūs rūšiavimo konteineriai

„Visas pakuočių atliekas reikėtų mesti į pakuotėms skirtus konteinerius, nepriklausomai nuo to, ar jos sudarytos iš vienos, ar kelių medžiagų. Jeigu yra galimybė, reikėtų atskirti skirtingas medžiagas. Pavyzdžiui, nuo jogurtui skirto plastikinio indelio nuimti metalinį dangtelį, popierinę apsaugą. Popierinę apsaugą mesti į popieriaus pakuočių atliekoms skirtą konteinerį, o nuo stiklinio butelio ar indelio nusuktą metalinį dangtelį mesti į plastiko pakuočių atliekų konteinerį“, – sako PTO atstovė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė stiklo perdirbimo įranga paprastai yra pritaikyta sugaudyti metalinius dangtelius, tačiau jei mes patys juos atskirtume, tai padėtume sutrumpinti tokių dangtelių ir viso atliekų srauto tvarkymo ir perdirbimo grandinę.

Drėgmę absorbuojantis paklotas – pakuotės dalis

E. Razbadauskaitė taip pat pastebi, kad daugeliui žmonių vis dar iškyla klausimas, kur dėti pakuočių sudėtyje esančius įvairius drėgmę sugeriančius paklotus ar įdėklus. Tokie paklotai tapo įprasti šviežios mėsos ar žuvies pakuotėse. Kadangi jie prisigeria iš mėsos ar žuvies ištekėjusio skysčio, kuris vasaros oro sąlygomis greitai genda, norima jais atsikratyti kuo greičiau, kaip ir greitai kvapus imančiomis skleisti maisto atliekomis – visa tai žmonės linkę krauti į vieną nuo rūšiavimo likusių atliekų talpą, kurios turinys irgi kuo greičiau išverčiamas į bendrųjų atliekų konteinerį. Vis dėlto tokia elgsena nėra teisinga.

„Aplinkos ministerija visus pakuotėse esančius drėgmės absorbentus vertina kaip pakuotės sudėtinę dalį, už kurios saugų sutvarkymą yra atsakingi gamintojai ir platintojai. Be to, jei tokius drėgmę sugeriančius plastikinius paklotus ar įdėklus mesime į bendrųjų atliekų konteinerius, jie greičiausiai paklius į sąvartynus ir užterš aplinką. Vadinasi, tokios pakuočių dalys turėtų būti metamos į pakuotėms skirtus konteinerius“, – aiškina E. Razbadauskaitė.

Nerūšiuodami pakuočių atliekų sumokame už jas dusyk

PTO atstovė taip pat primena, kad nerūšiuoti pakuočių atliekų ir jas mesti į bendruosius atliekų konteinerius nėra naudinga – tiek už į bendrą komunalinių atliekų konteinerį išmestą pakuotę, tiek už ten atsidūrusį pakuotės absorbentą gyventojai sumokėtų antrą kartą. Pirmas kartas būtų, mokant už pakuotę įsigyjant prekę, o antrasis – kai tenka mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą.

„Už pakuotes, kurios patenka į pakuočių atliekų konteinerius, gyventojams mokėti nereikia – skirtingai nei už bendrųjų, po rūšiavimo likusių atliekų tvarkymą. Metant į pakuočių atliekų konteinerius – atlieka bus pasirūpinta tinkamai: ji bus paruošta antriniam panaudojimui arba panaudota energijai gauti“, – atkreipia dėmesį PTO atstovė.

Ar keliaudami bei iškylaudami galėtume elgtis tvariau? Kaip šiandien turėtume vertinti vienkartinių kelionės indų galimybę? Kokios galėtų būti alternatyvos?

„Pradžioje reikėtų pagalvoti, kaip galėtume po savęs palikti kuo mažiau atliekų. Kviesčiau nenaudoti vienkartinių indų – jei tik galime, rinkimės daugkartinio panaudojimo gaminius. Vietoje servetėlių geriau naudokime tekstilinius rankšluostukus. Na, ir žinoma, derėtų sutvarkyti aplinką iškylai baigiantis“, – pataria E. Razbadauskaitė.

Partnerių informacija.