Malonią išvyką į gamtą ar vakaro ramybę sodyboje dažnai sugadina įkyrūs uodai. Žmonės su jais kovodami ginkluojasi žiniomis ir purškalais.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Priemonių įvairovė – didžiulė

Nuo uodų ir kitų kraujasiurbių mašalų saugojančios priemonės vadinamos repelentais. Jų yra įvairių: purškalų, pienelių, losjonų, tepalų, tepamų pieštukų ir kt.

„Repelentų poveikį nulemia juose esanti veiklioji medžiaga, kuri atbaido vabzdžius, o ne preparato forma, – aiškina kaunietė vaistininkė Aurima Stankūnienė. – Todėl siūlome rinktis tokias priemones, kurias jums naudoti patogiausia.“

Tačiau yra dalykų, kuriuos būtina žinoti. Pavyzdžiui, negalima purškikliu purkšti veido, kad repelentų nepatektų į akis ar burną, o tepamas pieštukas veidui nuo įgėlimų apsaugoti puikiai tiks. Jeigu rinksitės preparatą vaistinėje, pirmiausia atidžiai perskaitykite, nuo kokių vabzdžių ir kiek laiko jis gali apsaugoti, jei kas nors neaišku, klauskite patarimo konsultanto.

Kokius būtent vabzdžius atbaido vienas ar kitas preparatas, priklauso nuo veikliosios medžiagos koncentracijos. Jeigu koncentracija mažesnė, nustatytą laiką veiks apsauga nuo uodų, jeigu didelė – atbaidys ir erkes. Visa reikiama informacija nurodyta ant pakuotės, taip pat ten parašyta, kaip dažnai reikia naudoti vieną ar kitą priemonę. Paprastai teptis ar apsipurkšti reikėtų kas 2–8 val. – nelygu, kiek laiko būnate lauke, pamiškėje ar parke. Tačiau jeigu labai karšta ir žmogus gausiai prakaituoja, repelentų veikimo laikas sutrumpėja.

Vaistininkė primena, kad išsimaudžius repelentus reikėtų panaudoti pakartotinai. Jeigu kartu naudojamos apsauginės priemonės nuo saulės, pirmiausia reikia išsitepti jomis, o tik paskui naudoti priemonę, atbaidančią vabzdžius.

Rengiamės išvykai į gamtą

Apie nerašytas taisykles, kurios turi rūpėti kiekvienam, kuris ilgesniam ar trumpesniam laikui rengiasi į gamtą, kalbėjomės su vilniete grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytoja dermatologe Jolanta Žaliene.

„Pirmiausia ruošiantis į gamtą reikia pasirinkti tinkamą aprangą. Kad būtumėte kuo mažiau patrauklūs kraujasiurbiams, geriau dėvėti šviesius drabužius, nes tamsūs ir margaspalviai traukia vabzdžius. Drabužiai turi uždengti kuo daugiau kūno, ypač jeigu einame į mišką, paežerę, kur daug drėgmės, ar kokią nors pelkėtą vietovę. Jeigu savaitgalius ar atostogas leidžiate sode, pasirūpinkite, kad ten būtų kuo mažiau talpyklų, kur gali užsistovėti vanduo, – kibirų ar laistytuvų. Beje, būdami patalpose taip pat turime saugoti, kad nepriskristų uodų, – sandariai uždaryti langus, duris, o atviroms angoms uždengti naudoti tinklelius“, – pasakoja gydytoja.

Neskleiskime kvapų

Uodus taip pat traukia kvapai, todėl neverta rengiantis į gamtą naudoti kvepalų, kvepiančių kremų ar muilų. Uodai labai mėgsta prakaito kvapą, todėl nesimaudžiusiems ar ką tik sportavusiems reikėtų vengti tų vietų, kur yra uodų arba greičiau drožti namo praustis.

Šiuos skraiduolius traukia ir kai kurie kiti kvapai. Tad tie, kurie ketina gerti alų ar kitokį alkoholinį gėrimą gamtoje, turi žinoti, kad uodai jiems įsipirš į kompaniją. Uodams patinka žmonės, kurie išskiria didesnį kiekį šlapimo rūgšties, amoniako, pieno rūgšties, juos vilioja ir mūsų iškvepiamas anglies dioksidas. Anot gydytojos, uodai labiau puola vyrus negu moteris, antsvorio turinčius žmones, taip pat tuos, kurių kraujas yra I (0) grupės.

Kita taisyklė – išsirinkti jums tinkamą repelentą, o jų šiais laikais yra begalė: jie gali būti cheminiai, natūralūs, įvairiausios sudėties ir naudojimo formų, skirti vaikams ir kt. Patogios naudoti ir specialios apyrankės, apsaugančios nuo uodų plaštakas. Jos labai pravers, jei susiruošėte uogauti ar grybauti. Jeigu tepsite preparatą ant odos, jį tolygiai paskirstykite rankomis, o paskui jas kruopščiai nusiplaukite.

Jei pritrūks išmanymo, visada galite paprašyti vaistininko konsultacijos. Pavyzdžiui, jeigu esate alergiškas, geriau naudoti ant drabužių purškiamą repelentą, jeigu norite apsaugoti vaiką, naudokite specialius jiems skirtus pleistrus, kurie klijuojami ant drabužių ar vežimėlio.

Kaip malšinti niežėjimą?

Kiekvienas vabzdžio įkandimas sukelia odos uždegimą. Vieniems tai gali būti vos pastebimas taškas odoje, o kitiems – didelė dėmė. Uždegimo pobūdis priklauso nuo žmogaus jautrumo ir imuninės reakcijos. Skausmas, tinimas ir niežėjimas – trys būdingiausi požymiai, nuo kurių kenčia uodų aukos.

„Niežėjimas nėra menkniekis, nes kasantis įdreskiama oda ir į ją gali patekti infekcija. Pasitaiko atvejų, kai nuo paprasčiausio uodo įkandimo žmogus suserga rože. Ši ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokokas, taip vadinama dėl ryškaus raudonų rožių spalvos odos paraudimo. Ji dažniausiai pažeidžia veido ir kojų odą. Užkratas patenka pro žaizdą, odos įdrėskimą, nutrynimą ar iššutimą“, – perspėja J. Žalienė.

Kad neatsitiktų didesnė bėda, sukandžiotam žmogui pirmiausia reikia malšinti niežulį ir jokiu būdu tos vietos nekasyti. Pirmoji pagalba – šaltis. Įkandimo vietą būtina vėsinti – įkandimo vietą nuplaukite šaltu vandeniu su muilu ir ją nusausinkite.Tam puikiai tiks atšaldytas ramunėlių ar juodos arbatos maišelis.

Iš liaudiškų priemonių gydytoja siūlo prie uodo ar sparvos įkąstos vietos pridėti pusiau perpjauto svogūno. Taip pat tam tinka eteriniai aliejai ir tepalai, kurių sudėtyje yra mentolio, tinka ir vietnamietiškas balzamas, populiariai vadinamas „žvaigždute“.

Vaikai įkandimams jautresni

Vaikai yra gerokai jautresni įvairių vabzdžių įkandimams negu suaugusieji, todėl juos būtina ypač saugoti. Vežimėliuose ir lovytėse miegančius kūdikius dera uždengti specialiu tinkleliu, marle ar kitu orui laidžiu audeklu. Beje, puikiai žinome, kad su vaikais yra sunkiau susitarti, kad jie nedraskytų įkandimo vietos.

Gydytoja pati yra išbandžiusi labai efektingą ir vaikams patinkantį purškalą su cinku, kurį pamėgo jos anūkai, – jis vėsina ir sumažina niežulį. Be to, jiems patinka balta dėmelė ant rankos ar kojos. Kai ji išnyksta, jie mielai pasipurškia dar ne kartą.

„Jei nuo uodo įkandimo atsiradusios dėmės toliau didėja, galima įtarti, kad į odą pateko infekcija. Tokiu atveju reikia įkandimo vietą dezinfekuoti, taip pat galima uždėti pavilgų arba net kopūsto ar gysločio lapą , kad ištrauktų karštį. Taip nuo seno darydavo Lietuvos kaimo moterys“, – pataria gydytoja dermatologė.

Kada kreiptis į medikus?

J. Žalienė teigia, kad gydyti uodo įkandimus reikia turėti kantrybės, nes jie, jei nekyla komplikacijų, kaip ir sloga, praeina maždaug per savaitę.

Jeigu suaugęs žmogus, o juo labiau vaikas, nusidrasko įkandimo vietą ir žaizda didėja, pradeda šlapiuoti, formuojasi pūlinys, stiprėja tinimas, atsiranda dilgėlinės požymių, karščiavimas, pasunkėja kvėpavimas, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą pas dermatologą ar alergologą.

„Geriau apsisaugoti nuo uodų, negu vėliau turėti rimtų problemų“, – teigia medikė ir primena, kad uodai gali platinti įvairias ligas. Viena jų – maliarija. Lietuvoje ši liga nėra paplitusi, tačiau žmonės keliauja po visą pasaulį ir gali užsikrėsti svetur. Todėl nieko nuostabaus, kad ir Lietuvoje buvo užregistruoti keli įvežtiniai maliarijos atvejai.

J. Žilienė dar sykį pakartoja, kad nuo uodų geriau apsisaugoti. Juk yra specializuotų parduotuvių turistams ir kitiems gamtos mylėtojams, kur galima įsigyti specialių tinklelių nuo uodų, žvakių, kurios atbaido kraujasiurbius, taip pat lempų, kurios tam tikru atstumu atbaido uodus.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.