Pieno produktai: iš turgaus ar parduotuvės?

Pieno produktai: iš turgaus ar parduotuvės?


Be pieno ir jo produktų daugelis žmonių neįsivaizduoja savo kasdienės mitybos. Vieni juos perka parduotuvėje, kiti – turguje, nes mano, kad įsigyti tiesiai iš ūkininkų yra sveikesni nei siūlomi prekybos centruose. Ar tai – tiesa? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis pieną ir jo produktus?


Dalia ALEKNIENĖ


Ar tikrai geresni?


Pastaruoju metu didėja ekologiškos, natūralios produkcijos paklausa. Nemažai žmonių pieną ir jo produktus perka ne didžiuosiuose prekybos centruose, o turgeliuose, specializuotose prekybos vietose, nes yra įsitikinę, kad jie – palankesni sveikatai. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės-valstybinės maisto produktų inspektorės Antoninos Greičiuvienės, kuo mažiau maisto produktas yra apdorojamas, tuo grynesnis, natūralesnis jis išlieka.


„Kalbant apie jo palankumą sveikatai, klausimas – ginčytinas, tačiau visi produktai, taip pat ir pieno, kad ir kur juos pirktume, turi būti saugūs ir kokybiški, – pabrėžia specialistė. – Perkant pieno produktus iš ūkių, vertėtų žinoti, kad jų gaminiai yra nevienodi. Tų, kurie gamina mažai, neturi laboratorijos, produktai iš nenormalizuoto nenugriebto pieno ar jo mišinio kaskart gali būti skirtingo riebumo. Jei gamintojas turi galimybę patikrinti gaminius laboratorijoje, riebalų kiekis juose bus išlaikytas vienodas.“

REKLAMA


Valstybinės maisto produktų inspektorės teigimu, dėl mažų gamybos apimčių ūkiuose pienas gali būti kaitinamas iki 63–65 oC ir šioje temperatūroje išlaikomas 30 min. Tai – jau pranašumas. Pramonėje dažniausiai taikoma 15 sek. trukmės pasterizacija 72 oC temperatūroje. Toks procesas turi įtakos skonio savybėms, nes aukštoje temperatūroje prarandami karščiui neatsparūs vitaminai A, E ir D.


Visi – kokybiški ir saugūs


Daugelis vartotojų mano, kad termiškai neapdoroti ar minimaliai apdoroti pieno produktai yra kokybiškesni ir sveikesni, todėl jų pirkti eina į turgų. Kokie reikalavimai keliami ten parduodamam pienui ir jo produktams? Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus atstovės, visiems pieno produktams, nepriklausomai nuo to, kur jie parduodami – turguje, prekybos centre, specializuotoje krautuvėlėje, – keliami vienodi reikalavimai: jie turi būti kokybiški ir saugūs.


„Išlygų gali būti nebent gamybos procesui, tačiau ne transportavimui, laikymui. Netinkama temperatūra gali sugadinti ir patį šviežiausią produktą, o pienas ir jo produktai ypač greitai genda. Taigi bet kurioje prekybos vietoje jie turi būti laikomi šaldytuve ne aukštesnėje kaip 6 oC temperatūroje. Produktai turi būti gamintojo pakuotėse su etiketėmis, jose turi būti nurodyta tam tikra informacija: gaminio sudėtis, maistingumas (išskyrus mažųjų ūkių produktus), tinkamumo vartoti terminas“, – pabrėžia pašnekovė.

REKLAMA


Ką reikėtų žinoti prieš perkant?


Renkantis pieno produktus tiek parduotuvėje, tiek turguje, A. Greičiuvienės teigimu, pirmiausia reikėtų žinoti, kokiu tikslu perkama – vartoti iš karto ar kitiems patiekalams gaminti – ir būtinai skaityti informaciją ant pakuočių.


„Pieno produktų pasirinkimas – išties didžiulis, lentynos tiesiog lūžta nuo gaminių įvairovės. Pavyzdžiui, fermentinio sūrio produktai gali būti vadinami sūriu, sūrio gaminiais su augaliniais riebalais ir baltyminiais gaminiais. Sūris taip pat gali būti įvairus: brandintas ar nebrandintas, minkštas ar puskietis, kietas ar labai kietas. Sūris gaminamas iš nenugriebto, iš dalies nugriebto arba nugriebto pieno, grietinėlės, išrūgų grietinėlės ar pasukų, kartais dedama pieno traukinimo fermentų. Beje, etiketėje gali būti parašyta tik sūrio rūšis, pavyzdžiui, čederis, gauda, jei žodžio „sūris“ nebuvimas nekelia abejonių dėl gaminio atpažinimo. Sūrio gaminys su augaliniais riebalais gaunamas ne vien iš pieno – pridedama ir augalinių riebalų, pieno riebalai visiškai ar iš dalies pakeičiami augaliniais riebalais. Baltyminiais gaminiais vadinami produktai, kurie gaminami iš pieno kilmės baltymų ir augalinių riebalų, nesilaikant įprastinės sūrio gamybos technologijos.


Nors forma, išvaizda ir savybėmis jie panašūs į sūrį, negali būti vadinami sūriu. Taigi būtina atidžiai skaityti užrašus ant pakuočių. Pagal ženklinimo reikalavimus, visi žodžiai, pavyzdžiui, „sūrio gaminys su augaliniais riebalais“ ar „baltyminis gaminys“, turi būti parašyti to paties šrifto ir dydžio raidėmis vienoje vietoje, – aiškina specialistė. – Prekybos vietose galime rasti ne tik grietinės, bet ir grietinės ir augalinių riebalų mišinių – tai privalo būti nurodyta ant pakuočių vienodo dydžio raidėmis.“



Be abejo, išstudijuoti pieno produktų etikečių nepakanka. Pasak valstybinės maisto produktų inspektorės, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kokiomis sąlygomis laikomi pieno produktai: ar veikia šaldytuvai, ar juose tinkama temperatūra, ar sandarios produktų pakuotės, ar nepasibaigęs tinkamumo vartoti terminas. „Jei pakuotė – pažeista, pieno produktas – neįprastos išvaizdos, paviršius – gleivėtas ir pan., tokio produkto pirkti tikrai nederėtų“, – pabrėžia A. Greičiuvienė.

Pienas – tik termiškai apdorotas!


Yra žmonių, kurie pripažįsta tik žalią, t. y. nevirintą, pieną, o kitiems toks pienas, ypač ką tik primelžtas, kelia šleikštulį. Ar nevirintas pienas organizmui yra naudingesnis už termiškai apdorotą? „Nors pienas yra labai naudingas produktas, kuriame yra net 210 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui, jis gali būti ir vienas pavojingiausių maisto produktų, nes jame palankios sąlygos daugintis apsinuodijimą sukeliantiems mikroorganizmams. Bakterijomis pienas gali būti užterštas visose gamybos grandyse: melžiant, pilstant, rauginant. Mikroorganizmų į pieną patenka nuo gyvulių odos, iš tvartų oro, nuo nešvarios taros ir pan., todėl žalio pieno vartoti negalima“, – teigia VMVT atstovė.


Labai svarbu, kaip ūkininkai prižiūri gyvulius, ar laikomasi švaros, ar prieš melžimą nuplaunami tešmenys, o po naudojimo tinkamai išplaunama melžimo įranga. Maistui netinka mastitu (tešmens uždegimu) sergančių karvių pienas, nes jame aptinkama ligos sukėlėjų, be to, kartais gyvuliai serga nepastebimai, be ryškių simptomų. Turėtų būti savaime aišku, kad žalią pieną vartoti nėra saugu.


„Žalią pieną būtina apdoroti termiškai, nes šis produktas, pasikeitus aplinkos temperatūrai, laikymo sąlygoms, labai greitai rūgsta. Pasterizacija buvo išrasta ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad būtų užtikrintas produktų tinkamumas vartoti, – sako A. Greičiuvienė. – Siekiant išvengti su maistu plintančių infekcijų, prieš vartojant pieną būtina pakaitinti iki virimo temperatūros. Daugelis mikroorganizmų žūsta jau 72 oC temperatūroje, tiesa, pasikeičia ir pieno skonio savybės, bet svarbiausia – saugumas.“ Košėms, sriuboms virti ar į blynų tešlą pilti tinka ir nevirintas pienas, nes gaminant jis bus termiškai apdorotas.

REKLAMA


Kartais ūkininkai sako, kad patys geria nevirintą pieną ir nieko bloga nenutinka. Tad gal neverta baimintis? „Taip, ūkininkai vartoja žalią pieną, jų organizmai pripratę prie tam tikros mikrofloros, todėl rizika – minimali. Tačiau juk kalbame apie transportuotą, turgavietėje palaikytą ūkininkų pieną“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.


Dėl nesaugių žalio pieno ir jo produktų kasmet visame pasaulyje registruojama bakterinės kilmės apsinuodijimų. Geriant nepasterizuotą pieną, didėja rizika užsikrėsti salmonelioze, listerioze, kampilobakterioze. Toksinus gaminančios Escherichia coli bakterijos, stafilokokai sukelia ūminį viduriavimą ir grėsmingas komplikacijas. Per pieną gali plisti ir virusinių infekcijų, pavyzdžiui, hepatito A, erkinio encefalito, sukėlėjai. Termiškai neapdoroto pieno gydytojai nerekomenduoja vartoti ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.


VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus atstovė pabrėžia, kad gamintojai privalo laikytis prekybos žaliu pienu reikalavimų. Nusipirkus žalio pieno, jį reikia laikyti tik tomis sąlygomis ir suvartoti per tiek laiko, kaip nurodyta ant pakuotės. Jeigu įtariama, kad pienas pradėjo gesti, nepriklausomai nuo to, ar jis – surūgęs ar tik apgižęs, jo vartoti negalima.


Vasarą būkite atidesni


„Pieno produktai ypač greitai genda, tad vasarą turėtume būti itin akyli, – atkreipia dėmesį valstybinė maisto produktų inspektorė. – Netgi rinkdamiesi ledus nepamirškite patikrinti, kokiomis sąlygomis jie laikomi, ar nepraradę formos, ar pakuotė – neišsipūtusi, nepažeista. Jeigu ledai ar kiti pieno produktai buvo atšildyti ir vėl užšaldyti, jų vartoti negalima.“


Vasarą daugelis žmonių atostogauja, keliauja, savaitgaliais dažnai vyksta pailsėti į gamtą. Ar galima pasiimti ir pieno produktų? „Pieno produktus labai svarbu laikyti šaldytuve. Esant aukštesnei nei 6 oC temperatūrai, juose labai greitai pradeda daugintis mikroorganizmai, tad į iškylas pieno produktus reikėtų rinktis ypač atsakingai, – pabrėžia A. Greičiuvienė. – Nepatariama imti varškės, sviesto, varškės sūrelių, nes aukštesnėje temperatūroje jie ne tik praranda formą, bet ir genda. Rūgpienis, jogurtas, kefyras taip pat netinka, nes greitai surūgsta. Puikiai tiks pienas, apdorotas ultraaukšta, ne mažesne kaip 135 oC, temperatūra (UAT). Jo tinkamumo vartoti laikas – iki pusės metų. Žinoma, atidarius pakuotę, pieną reikia suvartoti per 24 val. Taip pat galima pasiimti sterilizuoto sutirštinto ar iš dalies sutirštinto pieno sandarioje pakuotėje – jis bus saugus vartoti.“


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)