Psichologės patarimai tėvams: kaip mokant vaikus neprarasti kantrybės

Psichologės patarimai tėvams: kaip mokant vaikus neprarasti kantrybės


Dėl karantino paskelbus mokymąsi namuose, daugelis tėvų kartu gavo ir dar vienas pareigas – jie tapo mokytojų asistentais. Pirmas mėnuo vaikams mokantis namuose tapo nemenku iššūkiu tiek vaikams, tiek tėvams. Todėl psichologė Milda Karklytė-Palevičienė dalinasi patarimais kaip namuose mokyti savo vaikus ir neprarasti kantrybės.

Normalu nemokėti mokyti


Uždarius mokyklas ir visam ugdymo procesui persikėlus į virtualią erdvę, „Samsung“ inicijuotos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ kūrėjai atsigręžė ir į tėvų problemas. Vienas aktualiausių klausimų – kaip mokant vaikus neprarasti kantrybės.


„Visi savo aplinkoje pažįstame šeimų, kurių vaikai šiuo metu mokosi namuose, tad girdime su kokiais iššūkiais jie susiduria. Nors suprantame, kad tėvai neturi ir negali tapti mokytojais, tačiau dabar jiems ypatingai reikia padėti savo vaikams įsisavinant mokomąją medžiagą. Skatiname tėvus ieškoti įvairios informacijos, kuri jiems gali padėti nuotolinį mokymąsi paversti sklandesniu procesu“, – sako Eglė Tamelytė, programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė Baltijos šalyse.


Pasak vaikų psichologės ir raidos terapeutės M. Karklytės-Palevičienės, šiandien visi susiduriame su begale iššūkių. Tai laiko derinimas, santykiai su namiškiais, nuovargis, galų gale tėvai nebėra tik mama ar tėtis, jie atlieka mokytojų asistentų, valgyklos vadovų ir namų tvarkytojų darbus.

REKLAMA


„Šiuo metu esame užimti gerokai daugiau nei anksčiau, visą laiką su šeima būname vienoje vietoje, tad normalu, kad gali atsirasti didesnė trintis. Taip pat tėvams reikia padėti vaikams mokytis ir viską paaiškinti jiems suprantama kalba, o kai nesame mokytojai ar psichologai, tą padaryti yra sunku. Tada ir gali kilti nesutarimai“, – sako psichologė.


Konfliktus spręskite planuodami ateitį


Tad ką daryti jei vaikas nenori mokytis? M. Karklytė-Palevičienė sako, kad visų pirma, nereikėtų pulti nei vaiko, nei jo mokytojo ir ieškoti kaltų.


Atsiradus konfliktui dėl mokymosi ir pamokų darymo svarbu išsiaiškinti pagrindines tokio elgesio priežastis – ar tai įgeidis patinginiauti, ar pervargimo ir elementaraus dėstomo dalyko nesupratimo požymis, o galbūt vaiko viduje tūnantys įvairiausi jausmai ar vaikas stokoja reikalingų įgūdžių.


„Norėdami padėti įveikti šiuos iškilusius sunkumus, turime girdėti vaiką, jam nemoralizuoti ir nebadyti pirštais į jo klaidas. Atvirkščiai, reikėtų kelti klausimą – o ką galime padaryti, kad kitą kartą taip neatsitiktų? Labai svarbu visus susitarimus ir sprendimus formuoti žiūrint į ateitį. Taip vaikas bus labiau motyvuotas ir atviras sprendimams, žinos, kas jo laukia, kaip elgtis situacijai klostantis vienu ar kitu keliu“, – dėsto psichologė.

Leiskite sau jausti neigiamas emocijas

REKLAMA


Raidos terapeutė taip pat primena, kad jei namuose kyla įtampa, reikėtų neužsidaryti ir leisti sau jausti visas neigiamas emocijas.


„Vien tai, kad priimame savo jausmą ir nesakome, kad ne, aš nepykstu ar nesu įsitempęs, mus atpalaiduoja. Tačiau siūlau pagalvoti apie tuos dalykus, kurie jums galėtų padėti, kai jūs supyksite, labai nerimausite ar būsite labai įsitempęs. Tai yra tam, kad mes turėtume tam tikrą planą ir žinotume, kas konkrečiai mums ir mūsų vaikui padeda tam tikrą emociją išreikšti tinkamu būdu“, – pasakoja terapeutė.


Natūralu, kad mokantis, dirbant ir gyvenant vienoje vietoje visiškai išvengti konfliktų nepavyks. Tad jei jau susipykote su savo vaikais, nurimus emocijoms, svarbu racionaliai pažvelgti į situaciją. Išsiaiškinti pagrindines barnio priežastis ir pamėginti susitarti, kaip tiek tėvai, tiek vaikai turėtų elgtis kitą kartą, norint išvengti pykčių namuose.

Planuokite ir laikykitės plano


Tiems, kuriems sunku atrasti ribą tarp pamokų, darbo ir atpalaiduojančio buvimo namuose, psichologė pataria laikytis tvarkaraščio.


„Plano, rutinos ir tvarkaraščio laikymasis gali būti pirmoji pagalba susiklosčiusioje situacijoje. Į esamas aplinkybes reikia žiūrėti realistiškai, pasistengti jas priimti tokias, kokias šiuo metu turime“, – pataria M. Karklytė-Palevičienė.


Esamos situacijos priėmimas padeda nuleisti sau keliamą kartelę. Nors, kaip sako pati psichologė, lengvo atsakymo ir problemos sprendimo būdo nėra, bet svarbiausia bandyti surasti vidinę ramybę.