Į streso šaltinius žmonės reaguoja skirtingai. Tenka pripažinti, kad toli gražu ne visi esame atsparūs. Tačiau ryžtas kreiptis pagalbos ir ją gauti atspindi žmogaus vidinę stiprybę ir sugebėjimą atsitiesti. Kartu tai sutvirtina visuomenės socialinį audinį – pagelbėdami vieni kitiems tampame vieningi. Apie tai, kaip dėmesys psichinei sveikatai stiprina Europos vienybę, kalbamės su Mariumi VAŠČEGA, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu.

Partnerių turinys

– Pastaraisiais metais matome ryškius pokyčius, kai psichologinė sveikata sulaukia vis didesnio visuomenės ir institucijų dėmesio. Kokie signalai rodo, kad šioje srityje būtina pažanga?

– Europos Sąjungą, kaip ir visą pasaulį, neseniai sukrėtė beprecedentės krizės. Šios krizės paveikė kasdienį gyvenimą, žmonių lūkesčius ir pasitikėjimą ateitimi. Didėjanti įtampa, socialinė izoliacija, ekonominiai sunkumai ir informacinis spaudimas socialiniuose tinkluose ypač pablogino psichologinę sveikatą – labiausiai vaikų ir jaunimo.

2023 m. Eurobarometro apklausa parodė, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius metus patyrė emocinių ar psichologinių sunkumų, tačiau pusė jų nesikreipė pagalbos. Pažymėtina, kad sunkumai dažniau kamuoja moteris, mažas pajamas gaunančius ar žemesnį išsilavinimą turinčius žmones.

Labai aiškų pagalbos signalą siunčia ir jaunimas. Beveik kas antras jaunas europietis teigia, kad jo psichikos sveikatos poreikiai nėra patenkinti. Nerimą kelia depresijos simptomų paplitimas. Savižudybės yra antra dažniausia 15–19 metų amžiaus žmonių mirties priežastis Europoje. Tai liudija psichikos sveikatos sistemos spragas. Tad apie psichinę ir emocinę sveikatą būtina kalbėti, kaip ir didinti pagalbos paslaugų prieinamumą.

– O kaip visuomenės nuostatos?

– Žmonių požiūris ir vyraujantys įsitikinimai yra vienas svarbiausių aspektų, galinčių paskatinti arba sustabdyti nuo pagalbos paieškų. Reikia pripažinti, kad psichologinė sveikata ilgą laiką buvo laikoma privačiu reikalu su tam tikru gėdos šešėliu. Šiuolaikinės visuomenės iššūkiai aiškiai parodė, kad tylėjimas kainuoja labai brangiai – tiek žmogui, tiek visuomenei.

Atvirai kalbėti apie psichologinę sveikatą svarbu todėl, kad tik taip žmonės drįsta ieškoti pagalbos, mažėja stigma ir stiprėja visuomenės atsparumas krizių akivaizdoje. Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė. Tad ES investicijomis siekia sukurti aplinką, kurioje žmonės galėtų laiku ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

– Vis dėlto dalis žmonių vengia ir bijo kreiptis pagalbos. Kaip ES kovoja su psichikos sveikatos stigmatizacija?

– Siekdama efektyviai spręsti neigiamų stereotipų ir išankstinių nuostatų taikymo problemą, Europos Komisija įsteigė specialią Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupio redakcinę grupę. Parengtas ES paramos priemonių rinkinys kovai su stigmatizacija.

Verta pažymėti, kad padėtis Europoje sulaukia didelio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dėmesio. ES patirtį ir situaciją analizuoja ir apžvelgia PSO ekspertai stigmatizacijos ir diskriminacijos priemonių rinkinyje. Taigi, girdime, matome ir pritaikome tarptautines rekomendacijas.

Taip sukurta žiniasklaidos informavimo kampanija #InThisTogether, kuria siekiama didinti visuomenės supratimą ir skatinti empatiją psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių atžvilgiu. Aprašyti geriausios praktikos pavyzdžiai, skirti padėti valstybėms įgyvendinti veiksmingas priemones, mažinančias stigmą ir diskriminaciją.

Galiausiai ES investicijų priemonių rinkinys siūlo diskusijoms skirtą dokumentą – jis padės puoselėti dialogą tarp ekspertų, politikos formuotojų, NVO ir piliečių apie tai, kaip spręsti stigmos problemą sisteminiu lygmeniu.

– Kaip formuojamas bendras požiūris į psichinės sveikatos svarbą Europoje?

– EK sprendimų visuma rodo, kad psichikos sveikata laikoma svarbia visos visuomenės gerovės sąlyga. Todėl siekiama, kad nė vienas asmuo neliktų nuošalyje, kad visoje ES būtų sudarytos lygios galimybės gauti kokybišką, prieinamą psichologinę pagalbą.

Siekiant šių tikslų, 2023 m. priimtas Komunikatas dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris žymi naują ES strateginį etapą. Jame numatyti trys pagrindiniai principai: visi piliečiai turi turėti galimybę naudotis veiksminga prevencija, kokybiškomis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis bei reintegruotis į visuomenę po pasveikimo. Šis požiūris yra tarpsektorinis – psichikos sveikatos aspektai įtraukti ne tik į sveikatos, bet ir į socialinę, švietimo, darbo, skaitmenizacijos bei vaikų teisių politiką.

– Kaip tai veikia Lietuvą?

– Komunikate numatyta 20 pavyzdinių iniciatyvų, kurioms visoje Europoje skirta 1,23 mlrd. eurų. Iniciatyvos padeda reformuoti psichikos sveikatos sistemas ir gerinti paslaugų prieinamumą. Šios ES investicijos pasiekia ir Lietuvą, skatina svarbius pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje. Pavyzdžiui, psichikos sveikatos centrus visoje šalyje papildo nauji specialistai – atvejo vadybininkai, kurių misija yra užtikrinti kuo efektyvesnę pagalbą sunkumų patiriančiam žmogui.

Svarbus prioritetas yra prevencija – skatinama šalinti socialinius, elgsenos, aplinkos ir komercinius rizikos veiksnius, vykdyti psichikos sveikatos ugdymą ir stiprinti bendruomenines paslaugas. Daug dėmesio ir investicijų skiriama specialistams parengti.

Apie nemokamas emocinės ir socialinės pagalbos paslaugas savo savivaldybėje galite sužinoti PagalbaRegionuose.lt.