Sukčių pinklės el. parduotuvėse – kaip atpažinti piktavalių svetaines?
Daugiau nei 36 tūkst. Lietuvos gyventojų apsiperka iš nežinomų ir anksčiau negirdėtų el. parduotuvių svetainių, rodo tarptautinis tyrimas. Deja, toks įprotis padidina riziką patekti į sukčių pinkles. Lietuvos policijos duomenimis, vien šiemet sukčiai iš lietuvių išviliojo daugiau nei 7 mln. eurų. Todėl itin svarbu gebėti atskirti, kokie el. parduotuvių puslapiai yra saugūs, o kuriuos verčiau aplenkti.
Pasak Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, šiais metais sukčiavimo atvejų padaugėjo.
„Šiemet pradėta 2410 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų. Šis skaičius yra net 17 proc. didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį, o sukčiavimai apsiperkant internetu – vieni populiariausių ir dažniausiai pasitaikančių policijos tyrimų“, – tvirtina R. Matonis.
Komunikacijos ekspertas Tomas Vaišvila priduria, kad būtent neaiškios ir nežinomos el. parduotuvių svetainės – vienas paprasčiausių būdų išvilioti pinigus.
„Dažnai sukčiai kuria svetaines, kurios atrodo kaip jau esančios, žinomų prekių ženklų parduotuvės. Sukčiai deda visas pastangas, kad šie tinklalapiai atrodytų patikimi, todėl jie gali būti labai profesionalūs – galima pamatyti nukopijuotą turinį, dizainą ir žinomus logotipus. Todėl net ir norint apsipirkti jūsų mėgstamoje svetainėje, būkite itin atidūs, ar netyčia nepapuolėte į sukčių sukurtą alternatyvą“, – sako T. Vaišvila.
REKLAMA
Jo teigimu, sukčiai ne tik pasitelkia jau esamų prekės ženklų informaciją, bet sukuria savo el. parduotuves, kuriose siūlo itin patrauklias kainas ir specialius pasiūlymus.
„Tokiu atveju, įsigyjant prekę, yra prašoma pateikti asmeninę informaciją – kreditinės kortelės numerį, banko sąskaitos duomenis ar net asmens kodą. Surinkus šią informaciją, sukčiai gali ją panaudoti neteisėtai arba parduoti trečiosioms šalims. Taip pat svarbu žinoti apie tikimybę, kad užsisakius tokiose parduotuvėse, pirkėjas gali prekių nesulaukti arba gauti žemos kokybės daiktus“, – tvirtina T. Vaišvila.
Dėl rizikos netekti asmeninės informacijos bei pinigų, prieš apsiperkant el. parduotuvėje, itin svarbu išlikti budriems ir joje pateiktus duomenis įvertinti kritiškai.
Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas
Pirmuoju signalu, jog el. parduotuvė – sukčių darbas, gali tapti joje parašytas tekstas.
„Sukčiai dažnai daro gramatines klaidas, vartoja netaisyklingus žodžius, rašo nerišlius ir nelogiškus sakinius. Taip pat atkreipkite dėmesį ne tik į el. parduotuvės puslapį, bet ir patikrinkite, įmonės soc. tinklų paskyras, jei jų nėra arba ir jose skelbiamuose įrašuose daug gramatiniu klaidų, labai tikėtina, kad parduotuvė yra fiktyvi, o tekstas išverstas automatinio vertimo pagalba“, – teigia T. Vaišvila.
Kritiškai vertinkite pasiūlymus
Siekiant nepakliūti į sukčių pinkles, itin svarbu kliautis savo kritiniu mąstymu ir atidžiai įvertinti, el. parduotuvėje siūlomų produktų kainas.
„Labai svarbu nesusigundyti itin patraukliomis kainomis. Patikrinkite to pačio daikto kainą kitose parduotuvėse, jei ji yra keliskart mažesnė nuo įtartinos el. parduotuvės, tai neabejotinai sukčių bandymas privilioti kuo daugiau žmonių“, – aiškina T. Vaišvila.
REKLAMA
Patikrinkite kontaktinę informaciją
Vertinant, ar el. parduotuvė yra tikra, būtina atkreipti dėmesį į visą joje esančią informaciją.
„Itin atidžiai patikrinkite parduotuvės kontaktinę informaciją ir pavadinimą – kiekvienas el. parduotuvės savininkas privalo nurodyti tikslų adresą, tel. numerį bei el. pašto adresą. Skelbti šią informaciją privaloma kiekvienam internetu prekiaujančiam verslininkui būtent tam, kad vartotojai turėtų galimybę susisiekti kilus nesklandumams“, – tvirtina T. Vaišvila.
Pranešimas spaudai.
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 44 (2024)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-