Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata Lietuvoje buvo įvesta kone prieš du dešimtmečius, kai pajamų deklaracijas VMI dar reikėdavo užpildyti kone ranka. Ši lengvata šimtus tūkstančių gyventojų paskatino pradėti kaupti savo pensijai papildomai ar investuoti į aukštąjį mokslą.

Tačiau dabar siūloma jau nuo kitų metų GPM lengvatos III pakopos pensijų kaupimo ir gyvybės draudimo įmokoms atsisakyti. Svarstoma, kad savanoriško pensijų kaupimo ir gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos, lengvata galėtų galioti dar 10 metų.

Tai reiškia, kad tie, kurie tokią sutartį jau turi arba ją sudarys iki metų pabaigos, dar ilgai kasmet galės susigrąžinti iki 300 Eur, o tie, kurie nespėtų to padaryti, galimybės susigrąžinti pajamų mokestį nuo dalies sumokėtų įmokų gali ir nebeturėti.

INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui atkreipia dėmesį, kad šis pokytis labiausiai paveiktų mažas pajamas gaunančius žmones.

GPM lengvata pasinaudoja 8 iš 10

Kad šios valstybės skatinimo priemonės populiarumas auga, rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Praėjusiais metais 81 proc. visų gyventojų, kurie galėjo pasinaudoti lengvatomis deklaruodami pajamas, taip ir padarė – deklaravo apie 70 mln. Eur GPM permokos.

Didžioji dalis, kaip ir kasmet, deklaravo grąžintiną sumą už gyvybės draudimo įmokas – 284 tūkst. gyventojų deklaravo 46 mln. eurų, už studijas – 39 tūkst. gyventojų 11 mln. eurų, už įmokas į pensijų fondus 37 tūkst. gyventojų deklaravo 5 mln. eurų.

Nors deklaravimo terminas dar nesibaigė, VMI duomenimis, GPM lengvatomis šiemet pasinaudoti gali beveik 460 tūkst. gyventojų, deklaruodami apie 400 mln. Eur pajamų mokestį mažinančių išlaidų, nuo kurių apskaičiuojama GPM suma. Šiuo metu GPM lengvatomis jau pasinaudojo apie 267 tūkst. gyventojų, deklaravusių beveik 228 mln. Eur pajamų mokestį mažinančių išlaidų, nuo kurių apskaičiuojama GPM suma. Populiariausiomis lengvatomis ir šiemet išlieka įmokos už gyvybės draudimą, įmokos į pensijų fondus bei mokesčiai už studijas.

Lietuvoje šiuo metu III pakopos pensijų fonduose ir investiciniame gyvybės draudime kaupia per 500 tūkst. gyventojų – tiek jų gali pasinaudoti GPM lengvata.

Daugiau laisvės kaupti

„Prieš beveik du dešimtmečius ši lengvata buvo įvesta, kad skatintų gyventojus savo pensijai kaupti ne tik per „Sodrą“, bet ir papildomas priemones jiems patogiu metu bei jų kišenei neskausmingomis įmokomis.

III pakopos pensijų fondai turi daugiau laisvės, todėl pats žmogus gali pasirinkti, kokią sumą ir kokiu periodiškumu nori bei gali į šį fondą pervesti – pavyzdžiui, kurį laiką įmokų jis gali nemokėti ar vienu ypu sumokėti daugiau. Kad pasinaudotų maksimalia lengvata, dalis gyventojų didesnes įmokas sumoka paskutiniais metų mėnesiais, todėl gruodį įmokų į INVL III pakopos pensijų fondus sulaukiame bene daugiausiai.

Dalis žmonių, po metinės deklaracijos, gautas GPM lengvatas gegužę perveda į savo pensijų fondus, kad šie pinigai taip pat uždirbtų būsimą pensiją“, – sako INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. D. Kolmatsui.

Pasak jos, šiuo metu 1500 Eur per metus skirti kaupimui, kad, sulaukus pensinio amžiaus, būtų galima nemažinti savo įprastų poreikių, yra aukso viduriukas vidutines pajamas gaunančiam žmogui, nes įprastai rekomenduojama ilgalaikiam kaupimui atidėti apie 10 proc. savo pajamų.

Tad, jeigu vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje šiuo metu siekia 1100 Eur per mėnesį (13 tūkst. Eur per metus), 1500 Eur, iš kurių galima susigrąžinti penktadalį – 300 Eur, yra labai gera taupumo norma.

„Mokėjimas pasinaudoti valstybės siūlomomis lengvatomis yra vienas iš efektyvesnių būdų taupyti ir tvariai valdyti šeimos finansus. Nors Lietuvoje daugeliui gyventojų nereikia sukti galvos mokant mokesčius nuo atlyginimo, dirbantys savarankiškai, visus mokesčius susiskaičiuoti ir sumokėti privalo patys, tad bet kokia lengvata metų gale jiems deklaruojant pajamas yra juntama.

Ar tai būtų saulės elektrinės įrengimas, ar elektromobilio pirkimas ar ta pati GPM lengvata pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui, pokytis banko sąskaitoje aiškiai matomas. Augantį pasinaudojusių lengvata skaičių, tikriausiai, lemia paprastas GPM susigrąžinimo procesas, nes pensijų fondai ar gyvybės draudimo teikėjai už gyventojus duomenis deklaracijai jau būna pateikę automatiškai. Deklaraciją reikia tik peržiūrėti bei nurodyti sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedama GPM permoka“, – sako asmeninių finansų ekspertė dr. D. Kolmatsui.

GPM lengvata skatina kaupti

Šalies pensijų kaupimo sistemoje numatyta, kad valstybė leidžia kasmet pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. į II ir III pakopos pensijų fondus bei už Investicinio gyvybės draudimo sutartį (IGD) įmokėtos sumos. Bet ne daugiau nei 300 Eur.

Pavyzdžiui, žmogus dirba pagal darbo sutartį ir gauna 1289 Eur atlyginimą „ant popieriaus“ (atlyginimas po mokesčių būtų apie 837 Eur). Jis yra sudaręs III pakopos pensijų kaupimo sutartį ir į šios pakopos fondą perveda po 30 eurų per mėnesį – taip per metus susidaro 360 eurų. Kitąmet deklaruodamas pajamas, jis galėtų susigrąžinti 72 eurus, t. y. 20 proc. nuo įmokėtos 360 eurų sumos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apskaičiuotą mokesčių lengvatos sumą perveda į jo banko sąskaitą.

Jeigu žmogus per metus į savo pensijų fondus ir už gyvybės draudimo sutartį sumoka 1000 Eur, deklaravęs savo pajamas, jis gali susigrąžinti 200 Eur, jeigu sumoka 1500 Eur – 300 Eur. Per 10 metų taip gali susidaryti solidi 3000 eurų suma.

Pensijų fondai – kaip investavimo forma

Kaip pastebi dr. D. Kolmatsui, Lietuvoje apie savo ateitį galvoja vis dar per mažai žmonių, o poreikį investuoti net ir nedidelėmis sumomis išsiugdė dar mažesnė dalis gyventojų.

Kasmetiniais Lietuvos banko namų ūkių apklausos rezultatais, populiariausiomis lietuvių taupymo ir investavimo priemonėmis išliko sąskaita banke – ten pinigus laikantys nurodė 65 proc., ir santaupos grynaisiais – taip taupo 55 proc. Lietuvos gyventojų. Pensijų fonduose ar investiciniame gyvybės draudime kaupė po 15 proc., į nekilnojamąjį turtą tiesiogiai investavo apie 5 proc., o į investicinius fondus, akcijas ar skolos vertybinius popierius – vos po vieną kitą procentą respondentų.

Paradoksas, tačiau paklausus, kurios investicijos atrodo patraukliausios, net 62 proc. nurodė nekilnojamąjį turtą, o 10 proc. – akcijas, tačiau faktiškai į šias priemones investavusių gyventojų yra dešimt kartų mažiau.

Ir priešingai: indėliai patrauklūs atrodo vos 5 proc. gyventojų, tačiau šiuo metu tai yra kone populiariausias finansinis instrumentas Lietuvoje – nepaisant pernai buvusios didesnės nei 20 proc. infliacijos, 2022-ųjų lapkritį lietuviai bankų sąskaitose turėjo sukaupę 20,67 mlrd. Eur.

„Panašų požiūrį į investavimą parodė ir mūsų pačių atliktas tyrimas. Į klausimą, kur geriausiai laikyti pinigus, be tradicinių tapusiais atsakymais, kad investuoti į nekilnojamąjį turtą, indėlius ar auksą, 10 proc. apklaustųjų atsakė investuojantys į pensijų fondus, 7 proc. – į investicinį gyvybės draudimą. Nors nekilnojamas turtas iš tikrųjų generuoja solidžią grąžą, nedaugelis gali sau leisti įsigyti būstą su tikslu jį nuomoti ar perparduoti, be to, būstas nusidėvi, jam reikia remonto, o nuomos ar pardavimo procesams – administravimo. Nekalbu apie pasyvaus pinigų laikymo banko sąskaitoje, kur juos „suvalgo“ infliacija, neefektyvumą, todėl, norintys pasirūpinti savo ateitimi, vis dažniau naudojasi kitais įrankiais – pavyzdžiui, kaupimu senatvei pensijų fonduose“, – pasakoja dr. Dalia Kolmatsui.

Pasak jos, šį būdą populiarina tai, kad šiuo metu galiojanti GPM lengvata užtikrina 20 proc. nuo įmokėtos sumos, o šiuos, pervedus į tą patį pensijų fondą, vėl galima „įdarbinti“. Prie to pridėjus investicinę grąžą, kurios dydis priklauso nuo pasirinkto pensijų fondo, sulaukus pensinio amžiaus, galima būti sukaupus tikrai nemenką sumą pinigų.

„Deja, jeigu šios lengvatos neliks, labiausiai pokytis palies tuos, kurie savo pensijai kas mėnesį atsidėti gali 50–125 Eur. Gaunantiems mažesnes pajamas – tai reikšminga suma, tačiau taupymo rezultatas metų gale deklaruojant pajamas jiems itin pasijaučia.

Gaudamas iki 300 Eur tik už tai, kad taupo savo pensijai, moralinį pasitenkinimą jaučia bet kuris žmogus ir tai jį skatina taupyti, o jeigu šios lengvatos neliks, nelikti gali ir motyvacijos tam tikrą sumą kas mėnesį pervesti į pensijų fondus. Jeigu nebus pasiūlyta kokybiško ir visiems prieinamo alternatyvaus taupymo būdo, žmonių, kurie senatvėje galėtų gyventi oriai, skaičius gali gerokai sumažėti, o to pasekmes jausime visi“, – pastebi INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. D. Kolmatsui.