Į Lenkiją galima važiuoti ne tik apsipirkti, bet ir pasižvalgyti po gražius, netoli sienos su Lietuva esančius miestus. Vienas tokių – Balstogė, kurį jau galima pasiekti ir traukiniu. Ir nors kelionė nėra trumpa, o vietomis traukinio greitis siekia vos 30–40 kilometrų per valandą, ją išbandyti verta.

Po 77 metų pertraukos

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Przewozy Regionalne“ pernai atliko pirmąjį bandomąjį važiavimą maršrutu Kaunas–Balstogė, o birželio vidurį reguliarųjį reisą išbandė ir keleiviai.

Paskutinį kartą traukiniu keleiviai iš Lenkijos į Lietuvą tiesiogiai, be persėdimo buvo atvykę 1939 m. Nuo šiol savaitgaliais maršrutu Kaunas–Balstogė–Kaunas kursuoja lenkiški modernūs dviejų vagonų traukiniai turintys 127 sėdimas vietas. Šie traukiniai iki šiol kursavo maršrutu Balstogė–Suvalkai–Balstogė. Traukiniai patogūs (nors sėdynės gana arti viena kitos, tad laimi keleiviai, neturintys kaimynų), su gera kondicionavimo sistema, keleivių patogumui traukinyje pritaikytos vietos, skirtos dviračiams vežti (galima pasiimti vieną dviratį). Taip pat numatyta galimybė vežti ir gyvūnus.

Penkios valandos kelio

Į maršrutą Kaunas–Balstogė kol kas vertėtų žiūrėti kaip į pramogą, kitokį būdą keliauti, bet jokiu būdu ne kaip į galimybę Lenkiją pasiekti greitai. Lietuvos teritorijoje „Rail Baltica“ ruože dar neįrengta vadinamoji ERTMS (angl. European Rail Traffic Management System) signalizacijos sistema, kuri turėtų užtikrinti judėjimo saugumą ir leistų padidinti maksimalų saugų traukinių greitį.

Kadangi nėra įrengta šiuolaikiškų geležinkelio pervažų, kiekvienoje iš dabar esančių traukinys turi sumažinti greitį. Iki Lenkijos yra 18 pervažų, todėl kelionė ir užtrunka. Traukiniai tarp Kauno ir Lenkijos sienos gali judėti maksimaliu 100 km per valandą greičiu.

Lenkijos teritorijoje kai kuriuose ruožuose dėl seniau nutiestos vėžės minėtas traukinys yra priverstas važiuoti tik 30–40 km per valandą greičiu. Tai taip pat apsunkina susisiekimą. Ateityje abi šalys ketina investuoti į susisiekimo kokybę, tačiau kol kas yra taip, kaip yra.

Lietuvos teritorijoje traukinys sustoja Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje. Toliau kertama Lietuvos–Lenkijos siena ir sustojama Trakiškiuose. Čia traukinys užtrunka ilgiau: keičiasi keleivius aptarnaujantis personalas – lietuviai palieka traukinį, lenkai į jį įlipa. Kita stotis – Suvalkai. Toliau – Augustavas, Dambrava, Sokulka, Balstogės Čarna, Balstogė.

Norintieji kelionę tęsti į Varšuvą, Ščeciną, Gdynę arba Elką, Balstogėje turi persėsti į kitą traukinį. Iš Varšuvos keleiviai priderintais traukiniais gali tęsti keliones į Berlyną, Vieną, Prahą ir kitus miestus.
Mūsų tikslas – aplankyti Balstogę, tad tą ir darome. Ketiname grįžti tą pačią dieną, tad čia turime vos dvi valandas, per kurias miesto tikrai nepažinsi, tad, jeigu jūsų tikslas būtent toks, važiuokite į Balstogę dviem dienoms. Nakvynę susirasti ir užsisakyti galite iš anksto internetu. Viešbučių pasirinkimas gana didelis.

Jaunas miestas

Palenkės vaivadijos sostinė Balstogė – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje. Čia gyvena per 300 tūkst. žmonių, tačiau kiekvieną rudenį mieste juntamas sujudimas: Balstogėje daugybė aukštųjų mokyklų, į kurias kasmet atvyksta apie 45 tūkst. studentų, tad šis miestas dar vadinamas amžinai jaunu.

Sąlyginai jaunas jis ir todėl, kad per karą buvo gerokai sugriautas, o po to atstatytas naujai. Skaičiuojama, kad per Antrąjį pasaulinį karą neliko 80 proc. Balstogės pastatų – nušluotos ištisos gatvės.

Ką pamatyti Balstogėje? Aplankykite vėlyvosios gotikos miesto rotušę, Šv. Roko bažnyčią, stačiatikių cerkvę, pasivaikščiokite centrine pėsčiųjų gatve.

Iš tiesų, bažnyčių bei kitokių šventyklų Balstogėje gausu, tačiau atskirai norėtųsi paminėti Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo baziliką – Balstogės katedrą. Pirmoji renesansinė bažnyčia šioje vietovėje buvo pastatyta 1617–1626 m., kurios statybas finansavo Petras Viesiolovskis. XIX a. pabaigoje parapijiečių skaičius siekė 12 000 žmonių, o tuometė bažnyčia talpino tik 1 000, todėl buvo nuspręsta pastatyti naują erdvesnę. Caro valdžia vilkino – leidimo vis nedavė, todėl buvo pagudrauta ir paprašyta duoti ne leidimą naujai bažnyčiai, o esamos bažnyčios priestatui. Taip 1900–1905 m. iškilo dabartinė neogotikinė bažnyčia, kuri savo dydžiu gerokai pranoko pagrindinę ir tapo Balstogės tikinčiųjų maldos centru.

Verta šiame mieste aplankyti ir didikų Branickių šeimos rūmus, vadinamus „Šiaurės Versaliu“, apsuptus nuostabaus grožio prancūziško stiliaus parko su fontanais. Šie rūmai pastatyti ir rekonstruoti 1752 m. ant tuo metu buvusios akmens pilies. Apie 1771 m. šalia rūmų buvo pastatyti Balstogės Branickių rūmų svečių namai. Tuo metu rūmuose buvo rengiami teatro, operos ir baleto spektakliai. Rūmuose lankydavosi daug svečių iš kurių žymiausi buvo karaliai Augustas II, Augustas III, Stanislovas Augustas Poniatovskis, Imperatorius Juozapas II, Rusijos imperijos caras Pavelas I ir Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII.

1802 m. rūmus perėmė Prūsijos karalystė, o nuo 1807 m. – Rusijos imperijos caras Aleksandras I. 1920 m. vasarą rūmuose buvo įsikūręs Lenkijos bolševikų komitetas.

Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta apie 70 proc. rūmų. 1946–1960 m. Branickių šeimos rūmai buvo atstatinėjami. Nuo 1950 m. rūmuose veikia Balstogės medicinos universitetas, kuris yra itin populiarus tarp norinčiųjų studijuoti mediciną. Šio universiteto diplomai puikiai vertinami tiek Lenkijoje, tiek už jos ribų.

Tiesa, ne tik amžių istorija ir didinga architektūra žavi turistus Balstogės miestas. Jis garsėja ir kaip gražios gamtos vieta, juk net per 17 proc. miesto sudaro miškai. Šis miestas – penktas pagal miškingumą miestas Lenkijoje.

Žaliųjų erdvių čia iš tiesų daug, ir jos įspūdingos. Žalias net Balstogės operos ir filharmonijos pastatas. Patekti ant jo stogo galima suktais laiptais, kurie apaugę vynuogynais. Ant paties pastato stogo – žalias parkas, iš kurio atsiveria nuostabi miesto panorama.

Teks grįžti

Kelionė atgal kiek prailgo. Sėdėjimas padarė savo, tad traukinys jau nebeatrodė toks patogus, kaip važiuojant pirmyn. Keleiviai skundėsi, kad mažai spėjo pamatyti, aplankyti, o ir apsipirkti nebuvo laiko. Gera žinia ta, kad dauguma žadėjo kelionę pakartoti – tik vyktų jau dviem dienom.

Į Kauno geležinkelio stotį traukinys iš Balstogės atvyko 21 val. 30 min. Smagu, kad be vėlavimų, o dar ir 5 minutėmis anksčiau, kadangi paskutinis traukinys iš Kauno į Vilnių išvyksta 21 val. 45 min. Visi vilniečiai sėkmingai persėdo į kitą traukinį, kur jų laukė dar kiek daugiau nei valandos trukmės kelionė.

Kokios išvados peršasi? Ar verta keliauti traukiniu? Žinoma, verta. Ypač, jeigu seniai to nedarėte. Nepaisant visų nepatogumų, greičio ribojimų ar tam tikrų laiko nesutapimų, reikia tikėtis, kad tai tėra pirmas žingsnis patogesnių ir greitesnių kelionių po Europą link. „Deramės dėl susisiekimo maršrutu Kaunas–Varšuva–Krokuva. Tai bus itin patogus susisiekimas – iš Varšuvos keleiviai galės priderintais traukiniais tęsti keliones į Berlyną, Vieną, Prahą ir kitus miestus“, – sako S. Dailydka. Taip pat tikimasi gauti lėšų signalizacijos sistemai, kas pagreitintų kelionę Lietuvos teritorija, tad belieka laukti.

Svarbu žinoti

* Bilieto į traukinį Kaunas–Balstogė kaina – 11 eurų į vieną pusę.
* Vieną vaiką iki 6 metų amžiaus keleivis gali vežti nemokamai, o kitiems taikoma 50 proc. suaugusiojo keleivio bilieto kainos nuolaida. Vaikams nuo 6 iki 12 metų amžiaus taip pat taikoma 50 proc. nuolaida.
* Kelionės bilietai parduodami bilietų kasose, interneto svetainėse ir traukiniuose, bet ne anksčiau, kaip likus 30 parų iki traukinio išvykimo dienos.
* Nepanaudojus kelionės bilieto ir jį pateikus iki traukinio išvykimo, keleiviui sugrąžinama 90 proc. bilietų kainos. Bilieto nepanaudojimo atvejais dėl vežėjo kaltės, keleiviui grąžinama visa bilieto kaina.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“