Daugiabučių aplinka – pačių gyventojų rūpestis

Daugiabučių aplinka – pačių gyventojų rūpestis

Už daugiabučių aplinkos tvarkymą teks mokėti arba tvarkyti patiems.


Nors laikome save gana tvarkinga tauta, pažvelgus pro daugiabučių langus tokia nuomonė gali ir susvyruoti. Nors daugeliu atvejų žemė po daugiabučiais ir aplink juos gyventojams nepriklauso, įvairiuose miestuose skirtingu metu, bet nuosekliai jiems priskiriamas šios teritorijos tvarkymas.


Berta JANUŠAUSKIENĖ

Nesirūpinančius - baus


Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos vadovas Juozas Antanaitis sako, jog daugiabučių gyventojų tvarkyti teritorijos negalima priversti, todėl kai kurių miestų gyventojams miesto tarybos sprendimu paprasčiausiai buvo įvestas mokestis už aplinkos tvarkymą, kitur šio darbo ėmėsi administruojančios įmonės, tiesiog informavusios gyventojus, kad esą miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, jog gyventojai privalo tvarkyti ir palaikyti švarą savo faktiškai naudojamoje teritorijoje 20 metrų spinduliu aplink daugiabutį gyvenamąjį namą (minėtas atstumas gali būti ir kitoks, pavyzdžiui, Kaune gyventojų prižiūrima teritorija padidinta iki 60 metrų aplink namą). Šią prievolę patvirtino ir Vyriausiasis administracinis teismas. Jis nustatė, kad minėta nuostata neprieštarauja įstatymams ir yra privaloma vykdyti visiems subjektams.

REKLAMA


Dėl šios priežasties daugiabučius namus prižiūrinčios bendrovės turės rūpintis savo administruojamų namų teritorijos priežiūra. „Gyventojai, nenorintys naudotis namą prižiūrinčios bendrovės paslaugomis, turi išsirinkti už daugiabučio namo aplinkos tvarkymą atsakingą atstovą. Duomenis apie jį reikia pateikti namo administratoriui. Kartu noriu priminti, kad daugiabučio namo teritorijos priežiūra nesirūpinantiems gyventojams įstatymų nustatyta tvarka bus taikomos poveikio priemonės“, – aiškina J. Antanaitis. Kitaip sakant, yra numatytos administracinės baudos už miesto švaros ir tvarkymo taisyklių pažeidimą.


Teoriškai aplinką aplink namą galima susitvarkyti ir patiems, tačiau tai nereiškia, kad retkarčiais pakaks nuo šaligatvio nušluoti popierėlius ir nuorūkas, mat tose pačiose miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse (miestuose jos skiriasi, bet ne iš esmės) rašoma, kad, pavyzdžiui, „teritorijų naudotojai privalo jiems priklausančioje teritorijoje nuolat palaikyti tvarką, švarą ir atlikti šiuos darbus: rinkti atliekas; valyti (šluoti, plauti purvą); vegetacijos metu šienauti aukštesnę nei 20 cm žolę (ypač piktžoles), o vejose – aukštesnę nei 10 cm ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį; prižiūrėti ir tvarkyti želdinius; žiemos metu dėl eismo saugumo reguliariai valyti sniegą ir ledą“.

REKLAMA


Vargu ar gyventojai – ir dirbantys žmonės, ir pensininkai – pajėgtų šiuos darbus nuveikti patys. Tačiau kai šio darbo imasi ne pačių gyventojų samdomi darbuotojai, gerokai išauga paslaugų kainos.


Savinamės, bet netvarkome


Miestų tvarkymo ir švaros taisyklėse paaiškinama, kas yra tie teritorijų naudotojai. Teritorijų naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudojasi teritorija. Tačiau kaip tik kito teisinio pagrindo, kalbant apie daugiabučių teritorijas, nėra... Nors tokių namų gyventojai dažnai tas teritorijas linkę savintis, sakykim, užsitveria automobilių stovėjimo vietas, neleidžia nei kitų namų gyventojams, kartais ir pas tame pačiame daugiabutyje gyvenančius žmones atvykusiems svečiams statyti automobilių daugiabučio teritorijoje. Pasak J. Antanaičio, ne retenybė ir užkardai, užtveriantys daugiabučių teritorijas nuo prašalaičių.


Tiesa yra tokia, kad kone kiekvieno daugiabučio teritorija jo gyventojui priklauso tiek pat, kiek bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui, nes žemė po daugiabučiu ir aplink jį – valstybinė, patikėjimo teise valdoma savivaldybės. Kaip tik dėl šios priežasties, pašnekovo teigimu, ir neturėtume tvarkyti aplinkos ar papildomai už tai mokėti – tai savivaldybių reikalas; už tai, kad būtų tvarkoma daugiabučių aplinka, mes mokame mokesčius.



Tas pats pasakytina ir apie darželius, kuriuos po savo langais įsirengia pirmųjų aukštų gyventojai – žinoma, niekas nedraudžia gyventojams gražinti aplinką, tačiau nereikia žemės savintis, sakykim, sklypelio užsitverti aukšta tvora ar vaikyti panorusiuosius pasėdėti ant po pirmojo aukšto buto langais įrengto suoliuko. Beje, dėl suoliukų dera pasakyti, kad dauguma juos įrengusių bendrijų vėliau jų atsisakė, nes ten pasėdėti dažniausiai rinkdavosi triukšmadariai ir alaus bei sidro mėgėjai.


Daugiabučių aplinka – pačių gyventojų rūpestis


Šiukšlyne negyvensi


J. Antanaičio nuomone, daugiabučių aplinkos tvarkymas – gyventojams nesąžiningai primesta „tema“. Daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimus tik dėl bendro turto, įrašyto į bendro turto objektų aprašą. Teritorija yra valstybės turtas, todėl ją privalo prižiūrėti savivaldybė. Tiesa, yra daugiabučių (dažniausiai – naujos statybos), po kuriais suformuoti sklypai. Įsigijus butą tokiame name, sklypas tampa gyventojų bendrąja jungtine nuosavybe, tuomet toks gyventojas pagal įstatymus ir privalo prisiimti atsakomybę už aplinkos tvarkymą.


Paklaustas, kaip gyventojai vis dėlto tvarkosi, juk, kad ir ką kalbėtume, šiukšlyne gyventi nemalonu, J. Antanaitis sakė, jog kai kurie gyventojai aplinką tvarko patys, mat laikosi nuomonės – kam, jei ne jiems, čia gyventi, tačiau dauguma aplinka nesirūpina. Žmonės jau žino, į ką kreiptis, kaip ginti savo teises. Beje, dar 2008 metais vienas Vilniaus gyventojas padavė miesto savivaldybę į teismą dėl mokesčio už „faktiškai naudojamos teritorijos tvarkymą“ ir laimėjo. Teismas konstatavo, jog tokio termino kaip „faktiškai naudojama teritorija“ jokiame įstatyme nerasi. Tačiau pernai teismas viską apvertė kitaip ir priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą – už daugiabučių aplinkos tvarkymą teks mokėti arba tvarkyti patiems.


Idealus atvejis būtų daugiabučių aplinkos tvarkymą perduoti daugiabučių savininkų žinion, tuomet viskas būtų teisėta ir galbūt sustiprėtų nuosavybės pojūtis, mat dabar daugeliui daugiabučių gyventojų jis dažniausiai baigiasi ties buto durimis, o už jų – nors ir tvanas. Tačiau šis perdavimas gerokai užtruktų, o tvarkytis reikia jau dabar. J. Antanaitis taip pat minėjo, kad šio klausimo ketina imtis Seimo nariai, tad galbūt šioje srityje atsiras daugiau tvarkos.
Parduotuvės, taip pat privalančios tvarkyti savo teritoriją, pasak J. Antanaičio, – kas kita, jos su savivaldybėmis yra sudariusios sutartis, kur numatyti tokie įpareigojimai.

Kas ką privalo valyti?

REKLAMA


Kas ką privalo tvarkyti ir prižiūrėti, parašyta tose pačiose miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse. Jas kiekvieno miesto gyventojai turėtų susirasti savo savivaldybės tinklalapyje, nes šios taisyklės kiek skiriasi priklausomai nuo rajono specifikos. Kaip jau minėta, skiriasi ir aplink namus esančių teritorijų, kurias privalėtų tvarkyti gyventojai, dydis. Taigi bendrojo naudojimo teritorijų, miškelių, parkų, skverų, aikščių, paplūdimių, upių ir vandens telkinių (nepriskirtų fiziniams ar juridiniams asmenims) priežiūros, tvarkymo ir valymo darbus organizuoja seniūnai.


Kapinių priežiūrą organizuoja ir koordinuoja taip pat seniūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis. Valstybinių miškų teritorijas prižiūri urėdijos, o už privačių miškų priežiūrą atsako jų savininkai.


Seniūnai taip pat kontroliuoja daugiabučių namų bendrijų ir administruojamų daugiabučių namų, sodų ir garažų bendrijų, įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkininkų žemių ir privačių valdų teritorijų būklę ir imasi administracinių priemonių aplinkos tvarkai užtikrinti.


Visi daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai ar nuomininkai privalo vykdyti daugiabučių namų bendrijų ar administratorių bei organizacijų, eksploatuojančių šiuos namus, priimtus įstatus ir namo vidaus ir aplinkos tvarkos taisykles. Daugiabučių namų administravimas ir aplinkos tvarkymas vykdomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka ir tarifais.