Vis daugiau vilniečių automobilį iškeičia į dviratį ir viešąjį transportą

Vis daugiau vilniečių automobilį iškeičia į dviratį ir viešąjį transportą


Ar žinojote, kad oro užterštumas šiandien sukelia ne tik aplinkosaugos, bet ir sveikatos problemas? Pagrindinis oro taršos šaltinis – kasdien augantys automobilių srautai, kurie lemia didesnį išmetamų teršalų kiekį.


Kad važiavimas automobiliais yra tiesiogiai susijęs su oro tarša, įrodė pirmasis karantinas. Per jį, įsigaliojus judėjimo apribojimams, šalies miestuose kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracija sumažėjo maždaug 30–50 proc. Automobilių gausos problemą imtasi spręsti: Lietuvos miestuose plėtojama aplinkai draugiško transporto infrastruktūra, o gyventojai kasdienes keliones automobiliu raginami keisti labiau aplinką tausojančiomis alternatyvomis.


Darniai judančiųjų daugėja

Vilniaus miestas ir jo gyventojai galėtų būti puikiu pavyzdžiu, kaip galima keisti nusistovėjusius įpročius – mažiau keliauti nuosavu automobiliu ir rinktis aplinkai draugiškesnius kelionės būdus. Pasak miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovo Jono Damidavičiaus, mieste darniai judančių vilniečių skaičius auga. Pusė vilniečių keliauja automobiliu, bet kita dalis – šiek tiek daugiau nei 46 proc. – renkasi darnų judėjimą, pavyzdžiui, naudojasi viešuoju transportu, važiuoja dviračiu, paspirtuku, eina pėsčiomis arba derina visus išvardytuosius tvarius būdus.

REKLAMA


„Populiariausias pasirinkimas – viešasis transportas: nuo 2021 metų pradžios keleivių skaičius padidėjo 29 proc., t. y. nuo 308 tūkstančių iki 396 tūkstančių keleivių. Bet lygiai tą patį galima pasakyti ir apie dviratininkus, ir važiuojančius elektriniais paspirtukais. Jų skaičius per šiuos metus išaugo kone dvigubai. Ir tai natūralu, nes šiandien žmonės turi galimybę naudotis dviračių ir paspirtukų dalijimosi paslaugomis, kurių mūsų mieste tikrai netrūksta“, – pasakoja J. Damidavičius.


Atsinaujina viešasis transportas ir dviračių infrastruktūra

Kalbėdamas apie besikeičiančius gyventojų keliavimo įpročius, pašnekovas pabrėžė dar vieną svarbų pokytį – sparčiai gerėjančią miesto susisiekimo infrastruktūrą.


„Vilniuje per pastaruosius kelerius metus atnaujintos 376 viešojo transporto priemonės, nuolat didinamas maršrutų skaičius, reisų dažnumas. Gerinama ir dviratininkams skirta infrastruktūra – aktyviai tiesiami dviračių takai, kurie iki 2023 metų pabaigos sudarys 160 kilometrų ilgio pagrindinį dviračių takų tinklą.

REKLAMA


Tikrai nežadame sustoti, nes iki 2030 metų siekiame įrengti nenutrūkstamą 370 kilometrų ilgio dviračių takų tinklą, kuriuo netrukdomai nuo durų iki durų galės važinėtis visų Vilniaus mikrorajonų gyventojai. Žinoma, nepamirštame ir elektromobilius vairuojančių gyventojų. Jų patogumui kasmet įrengiame vis daugiau greitojo įkrovimo stotelių. Ir vien per šiuos metus planuojama jų įdiegti dar apie 20“, – teigia J. Damidavičius.


Mažinama tarša ir stiprinama sveikata

Kai kalbama apie darnų judumą, dažnai net nesusimąstoma, kad priėmę sprendimą atsisakyti nuosavo automobilio darome didelę paslaugą ne tik aplinkai, bet ir savo sveikatai.


Pasak medicinos gydytojo ir trenerio Simono Utkaus, traukti į darbą dviračiu, pėsčiomis ar autobusu, be jokios abejonės, sveikiau nei automobiliu: „Judėdami ne tik sudeginame daugiau kalorijų nei sėdėdami automobilio kėdėje, bet ir apkrauname savo skeletinius raumenis, sausgysles, raiščius ir kaulus. Papildoma apkrova stiprina šias struktūras, todėl mažėja rizika ateityje patirti rimtą minkštųjų audinių ir kaulų traumą.


Taip pat visiems gerai žinoma, kad fizinis aktyvumas gerina aerobinę ištvermę, t. y. turi intensyviau padirbėti ir mūsų širdis. Tad kai daugiau vaikštome, vėliau geriau jaučiamės dirbdami buities darbus, lipdami laiptais ar užsiimdami aktyvia veikla.“


Gydytojo teigimu, tokio tipo krūvis dar siejamas su ilgesne gyvenimo trukme, nes judėdami galime sumažinti riziką susirgti kardiovaskulinės sistemos, vėžinėmis ligomis (krūties, stemplės, skrandžio, storosios žarnos, inkstų, gimdos), cukriniu diabetu ir nutukimu.



Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.


Vis daugiau vilniečių automobilį iškeičia į dviratį ir viešąjį transportą







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>