Elektronikos atliekos: mokėti už išvežimą nereikia, bet kai kurie vis tiek moka

Elektronikos atliekos: mokėti už išvežimą nereikia, bet kai kurie vis tiek moka


Nepataisomai sugedus šaldytuvui, elektrinei viryklei, indaplovei, mikrobangų krosnelei ar įsigijus naują prietaisą, skubame nebereikalingais daiktais atsikratyti. Ir tai galima padaryti nemokamai. Deja, kaip parodė šalies gyventojų elgsenos tyrimas, net 7 proc. žmonių už šių atliekų išvežimą mokėjo iki 10 eurų ir netgi daugiau.


Ne tik išleisti pinigai, bet ir žala aplinkai


„Stambiagabaritės elektronikos atliekas priimame iš gyventojų nemokamai. Tereikia šių atliekų išvežimą užregistruoti paskambinus telefonu ar užpildžius anketą mūsų asociacijos interneto svetainėje. Kita išeitis – patiems nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę ar kitą aikštelę prie prekybos centro, kur yra įrengta stambiagabaričių atliekų surinkimo vieta su atitinkamu konteineriu. Už šias paslaugas mokėti nereikia, nes atliekų tvarkymą finansuoja gamintojus ir importuotojus atstovaujančios organizacijos – tai yra pagrįsta gamintojų išplėstinės atsakomybės principu“, – aiškina Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

REKLAMA


Jos tvirtinimu, gyventojai, kurie už savo elektronikos atliekų išvežimą kažkam sumokėjo, tiesiog visai be reikalo išleido savo pinigus. Ir tai – ne vienintelė bėda. Toks gyventojų pasirinkimas greičiausiai baigėsi tuo, kad elektronikos atliekos nebuvo tinkamai sutvarkytos ar deramu būdu perdirbtos – jų dalys galėjo patekti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, o vėliau į sąvartynus, virsti gamtai ir žmonių sveikatai pavojingais teršalais.


Už elektronikos atliekas sumokėjo jums – irgi negerai


„Tai, kad ne visos komplektacijos elektronikos įranga patenka ir į mūsų asociacijos surinkimo sistemą, o taip pat mus pasiekianti informacija iš atliekų surinkimo centrų, rodo, kad egzistuoja nelegali elektronikos atliekų rinka. Jos pagrindinis bruožas – išardžius nelegaliai surinktą elektronikos įrangos laužą iš prietaisų išimamos rinkoje paklausios jų dalys ir visiškai nesirūpinama atsakingai sutvarkyti tai, kad liko“, – pasakoja L. Jurevičienė.

REKLAMA


EPA projektų vadovė taip pat atkreipia dėmesį, jog tokia nelegali rinka vadovaujasi paklausos ir pasiūlos dėsniais, o ne tvarumo ir aplinkosaugos principais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tam tikra elektronikos atliekų dalis turi gerą paklausą – net 3 procentai apklausos dalyvių prisipažino, kad tokių atliekų išvežėjai netgi šiek tiek sumokėjo už priduotą įrangą.


L. Jurevičienė kviečia neapsigauti: tie keli už elektronikos atliekas gauti eurai neatperka žalos, kuri padaroma aplinkai, nelegaliai ardant įrangą, deginant laidus ar kitas tos įrangos dalis – visa tai gali atsigręžti suprastėjusia sveikata ar netgi rimtais susirgimais, jau nekalbant apie poveikį augalijai ir gyvūnijai.


12 proc. respondentų išmetė ne ten, kur reikia


„Kadangi elektronikos ar baterijų atliekos susidaro ne kasdien, daugelis gyventojų jų nevertina kaip tikrų šiukšlių. Apklausos rodo, kad labai daug nenaudojamos elektronikos kaupiama spintelėse ar sandėliukuose. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šaliai nepavyksta pasiekti Europos Sąjungos nustatytų šių atliekų surinkimo rodiklių. Be to, tokia elgsena trukdo žiedinės ekonomikos procesui, kai perdirbant atliekas dalis naujiems produktams sukurti reikalingų medžiagų sugrąžinama į gamybą“, – pastebi EPA projektų vadovė.


Vis dėlto liūdniausia, anot L. Jurevičienės, yra tai, kad vis dar daug žmonių elektronikos atliekas meta į pakuočių ar mišrioms atliekoms skirtus konteinerius. Pastarosios apklausos duomenimis, tokia elgsena buvo būdinga net 12 proc. respondentų. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie nepasinaudojo patogia galimybe nemokamai atsikratyti elektronikos atliekų tiesiog nekeliant kojos iš namų arba palikti jas artimiausiame prekybos centre ar bibliotekoje esančiame specialiajame konteineryje.



Daugiau atsakomybės – daugiau žalumo


Tyrimo metu taip pat buvo aiškinamasi, kaip gyventojus pasiekia informacija apie elektronikos atliekų šalinimo galimybes. Kaip paaiškėjo, 44 proc. apklausos dalyvių patys pamatė elektronikos atliekoms skirtus konteinerius, 35 proc. apie tai perskaitė žiniasklaidoje, išgirdo per radiją ar televiziją, 22 proc. rado informaciją socialiniuose tinkluose, o penktadaliui apie tai pasakė pažįstamas žmogus ar šeimos narys.


„Džiugu, kad edukacinės mūsų asociacijos kampanijos ir projektai nepraeina be pėdsako, o elektronikos atliekoms skirtų konteinerių dizainas sukurtas taip, kad tokios talpos būtų pastebėtos. Manau, kad žingsnis po žingsnio socialinės brandos daugės, o susivokti ir atsakingai elgtis paskatins vis dažnesni pasisakymai, kad elektronikai ir jos pažangai reikalingi iškastiniai ištekliai yra riboti. Jei norime, kad technologijų vystymasis nesustotų ir kad jos padėtų mums tapti žalesniems, kaip pavyzdžiui, keliaujant elektra varomu transportu ar naudojant saulės ar vėjo jėgainių pagamintą elektros energiją, turime tapti atsakingais vartotojais bei prisidėti prie žiedinės ekonomikos plėtros“, – sako L. Jurevičienė.


EPA inicijuotą apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. 2022 m. sausio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta 1010 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.


Partnerio informacija.


Elektronikos atliekos: mokėti už išvežimą nereikia, bet kai kurie vis tiek moka







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)