Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis ir kokią naudą tai duoda?

Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis ir kokią naudą tai duoda?


Technologijų sektorius šiandien yra vienas patraukliausių ir perspektyviausių, o kasmet augantis darbuotojų trūkumas rodo, kad jis toks liks dar ne vienerius metus. Kada ir kaip vaikus galima skatinti pasidomėti sritimi, kuri žada šviesią ateitį? Kokias naudas suteikia ankstyvas įsitraukimas į technologijas ir programavimą?


„Šiandien vaikai jau gimsta pasaulyje, kur technologijos yra jų gyvenimo dalis. Todėl jie naudoti technologijas išmoksta itin greitai, jiems tai yra intuityvu. Tačiau visai kas kita yra sąmoningas technologijų naudojimas: tai ir skaitmeninio raštingumo pagrindai, programavimas ar kūryba su technologijomis. To vaikus išties reikia sistemingai mokyti“, – pataria Viltautė Žvirzdinaitė, tęstinės informatikos ir technologinės kūrybos programos pradinių klasių mokytojams „Vedliai“ vadovė Lietuvoje.


Pradžia – pradinėje mokykloje


Pasak V. Žvirzdinaitės, pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus, jei tik įmanoma, derėtų stengtis jam visai neduoti tiesiogiai naudotis technologijomis. Vėliau, vaikui augant, jį galima natūraliai supažindinti su vienomis ar kitomis ugdomosiomis programėlėmis, nepamirštant riboti ekrano laiką pagal amžiaus tarpsnius.

REKLAMA


Kada ir kuo vaikams leisti naudotis, kokius užsiėmimus ar žaidimus išbandyti, sprendžia individualiai tėvai. Tačiau stipriausias ir sistemingas atspirties taškas visgi yra pradinė mokykla.


„Sistemingai vaikus mokyti ir ruošti sąmoningam technologijų naudojimui padeda mokykla. Pradinis ugdymas yra palankus laikotarpis sudėti technologinės kūrybos bazinius pagrindus, kad šalia skaitymo ir rašymo vaikai gebėtų kurti ir pasitelkdami technologijas – tai jau šiandien yra be galo svarbus įgūdis. Pradinukų amžiaus vaikai yra ypač imlūs ir smalsūs bei geba suprasti, įsisavinti esminius principus“, – sako ekspertė.


Mokymosi su technologijomis nauda milžiniška


Būgštaujančius, kad laiko leidimas prie ekranų gali pakenkti ar sumenkinti kitus vaiko įgūdžius, V. Žvirzdinaitė patikina: technologijų vaidmuo ir teikiama nauda labai plati.


„Kai vaikai mokosi kurti su technologijomis, lavėja jų loginis mąstymas, nes reikia sudėti tam tikrą veiksmų seką, ieškoti problemų sprendimo būdų. Stiprėja ir kūrybiškumas, vaizduotė, nes jos reikia ieškant išeičių, netikėtų sprendimų. Taip pat auga motyvacija siekti rezultato, užbaigti projektą. Gerėja ir kiti įgūdžiai klasėje, tokie kaip bendradarbiavimas, komandinis darbas, nes vaikai yra linkę padėti vieni kitiems“, – vardija mokymosi programos „Vedliai“ Lietuvoje vadovė.

REKLAMA


Tai patvirtina programos dalyvių, pradinių klasių mokytojų, patirtis bei atsiliepimai apie technologinės kūrybos taikymą pradinėse klasėse. Be to, pasak V. Žvirzdinaitės, technologijos klasėse padidina įtrauktį, nes ir mergaitės, ir berniukai, ir vaikai su mokymosi sunkumais ar specialiais poreikiais randa sau priimtiniausią būdą mokytis.


Ne visi turi užaugti programuotojais


Tėvams svarbu suprasti, kad technologinė kūryba neapsiriboja vien programavimu. Į ją įeina ir sąsajos dizainas, animacija, 3D modeliavimas, dirbtinis intelektas, duomenų mokslas bei daugybė kitų su technologijomis glaudžiai susijusių sričių, kurių kiekviena atliepia skirtingus vaikų pomėgius.


Pasak Justinos Valentukevičės, kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ skaitmeninių kanalų komandos vadovės, vaikų mokymasis programuoti nebūtinai reiškia programuotojo profesijos pasirinkimą ateityje, tačiau įgyti įgūdžiai suteikia daug papildomos vertės – platesnį technologijų suvokimą, žinių ir daugybę naudingų „minkštųjų“ įgūdžių.


„Robotikos, programavimo pagrindų būreliai jau ankstyvame amžiuje padeda lavinti problemų sprendimo gebėjimus, kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius. Visas kūrybinis procesas bendrai didina pasitikėjimą savimi, o kartu su iššūkiais vaikas išmoksta tiek džiaugtis pergalėmis, tiek priimti pralaimėjimus. Netgi ir klaidų taisymas sukurtoje programoje padeda ugdyti gebėjimą susitelkti, ieškoti sprendimo ir siekti tikslo“, – pastebi J. Valentukevičė.



Pasak jos, jauname amžiuje išsiugdyti tokie „minkštieji“ įgūdžiai atlieka kertinį vaidmenį jau įžengus į darbo rinką, nes visoms įmonėms svarbu, kad jų darbuotojai būtų sprendimų ieškotojai ir mokėtų dirbti komandoje, bendradarbiauti, dalintis patirtimi.


Svarbiau ne teorija, o praktika


Pasukus IT kryptimi naujų technologinių niuansų mokytis reikia kasdien, kadangi technologijų pažanga vyksta nuolat. Taigi, kad ir kokią programavimo kalbą žmogus mokėsi mokykloje ar studijų metu, šias žinias teks nuolat pildyti.


„Šiandien mes nežinome, kokios technologijos ar programavimo kalbos bus aktualios tuomet, kai vaikai įžengs į darbo rinką. Tačiau visos ateities profesijos vienareikšmiškai reikalaus gebėjimo nuolat mokytis, priimti naujoves, spręsti iššūkius ir rasti sprendimus“, – sako J. Valentukevičė.


Apie programavimo ateitį mąstantiems jaunuoliams ji pataria stengtis prisiliesti prie įvairių projektų ar net pabandyti patiems ką nors sukurti dar iki stojimo į aukštąją mokyklą. Tai gali padėti įsivertinti, ar ši sritis jums išties įdomi, ir nuspręsti, ar su tuo norite sieti savo ateitį.


„Kalbėdami su savo kandidatais į IT pozicijas skatiname atvirą požiūrį ir įvairios patirties pristatymą – net jei tai buvo tik bandymai, nesėkmės ar projektai, vystyti dėl savo malonumo. Visi jie parodo minėtus „minkštuosius“ įgūdžius, žmogaus norą mokytis, tobulėti“, – pasakoja J. Valentukevičė.


Ji padrąsina, kad pradėti programuoti niekada nevėlu – ar tai būtų 10–12 klasė, ar 50-asis gimtadienis. Ir tikrai nėra taip, kad vėliau pradėję programuoti negali turėti sėkmingos karjeros IT srityje. „Paprasčiausiai, kuo vėliau pradedate, tuo didesnio įdirbio reikės vejantis kitus specialistus, tačiau sėkmės istorijų tikrai netrūksta, todėl bandyti verta“.