Per protestus Baltarusijoje prieš A. Lukašenką žuvo žmogus

Per protestus Baltarusijoje prieš A. Lukašenką žuvo žmogus


Po ginčytinų prezidento rinkimų Baltarusijoje padėtis šalyje lieka įtempta. Naktį į antradienį per demonstracijas vėl kilo kruvini susirėmimai su saugumo pajėgomis.


Tūkstančiai žmonių suplūdo į gatves, dauguma jų – sostinėje Minske. Protestai nukreipti prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris jau ketvirtį amžiaus autoritariškai valdo šalį. Jis sekmadienį vykusiuose rinkimuose esą buvo perrinktas dar vienai kadencijai surinkęs per 80 proc. balsų.


Protestai šalyje vyko antrą naktį iš eilės. Socialinėje žiniasklaidoje buvo galima išvysti vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip uniformuoti pareigūnai muša žmones. Taip pat pranešama, jog milicininkai paleido akinamąsias granatas, kad išvaikytų demonstrantus. Buvo naudojamos ir guminės kulkos.


Anot žiniasklaidos, demonstracijos vyko 30 šalies vietų. Minske neišvengta mirtino incidento. Žinybų duomenimis, pirmadienio vakarą vieno vyro rankose detonavo sprogmuo, kurį jis norėjo sviesti į specialiąsias milicijos pajėgas. Pranešama, kad yra daug sužeistųjų. Jų skaičius nežinomas. Internete paskelbtos kruvinų žmonių nuotraukos.


Žiniasklaida taip pat pranešė, kad į Minsko centrą atgabenta sunkioji karinė technika. A. Lukašenka per rinkimų kampaniją pagrasino panaudoti kariuomenę, kad užkirstų kelią perversmui.


Žmonės per protestus skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ ir „Laisvė“.


M. Pompeo: JAV yra „giliai sunerimusios“ dėl Baltarusijos prezidento rinkimų


JAV Vyriausybė išreiškė rimtą nerimą dėl Baltarusijos prezidento rinkimų. Pasak valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo, rinkimai, kuriuose neva nugalėjo ilgametis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka, yra neskaidrūs, o valdžia turėtų leisti žmonėms protestuoti.

REKLAMA


„Jungtinės Valstijos yra giliai susirūpinusios dėl rugpjūčio 9 d. Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie nebuvo laisvi ir lygūs“, – pranešime teigė M. Pompeo.


„Stipriai smerkiame tebevykstantį smurtą prieš protestuotojus ir opozicijos šalininkų sulaikymą bei interneto išjungimą užkertant kelią Baltarusijos žmonėms dalytis informacija apie rinkimus ir demonstracijas“, – pridūrė jis.


M. Pompeo taip pat sukritikavo šalyje įvestus apribojimus kandidatams bei draudimą nepriklausomiems rinkimų stebėtojams stebėti rinkimų eigą.


JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudos sekretorė Kayleigh McEnany tikino, kad „opozicijos kandidatų bauginimas ir taikių protestuotojų sulaikymas“ yra vieni iš daugelio faktorių, kurie „sugadino procesą“.


„Raginame Baltarusijos valdžią gerbti taikių susibūrimų teisę ir susilaikyti nuo jėgos panaudojimo“, – teigė ji.


Rinkimuose neva laimėjo jau ketvirtį amžiaus Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka. Milicija ir saugumo pareigūnai jėga malšina protestus, kuriuose teigiama, kad rinkimų rezultatai suklastoti, o tikroji jų nugalėtoja yra opozicijos atstovė Svetlana Cichanouskaja.

Prezidento patarėja: į įvykius Baltarusijoje galima reaguoti ne tik sankcijomis, bet ir tarpininkavimu


Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad į įvykius Baltarusijoje galima reaguoti ne tik sankcijomis, bet ir tarpininkavimu tarp konfliktuojančių pusių. Pasak jos, Lietuvos bei kaimyninių valstybių atstovai galėtų važiuoti į Minską ir sutikti su dabartine Baltarusijos valdžia ir opozicija.

REKLAMA


„Kitas atsakas galėtų būti kitoks, tai – tarpininkavimas. Tarpininkavimas tarp opozicijos ir nepartinės Baltarusijos valdžios. Lietuva su Lenkija, galbūt Ukraina būtų pasirengusos tarpininkauti, jeigu būtų sutikimas iš abiejų pusių, kad toks tarpininkavimas galėtų vykti“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.


„Galėtų Lietuvos ir kai kurių kaimyninių šalių atstovai vykti į Minską ir tartis tiek su viena puse, tiek su kita. Ieškoti abiem pusėms priimtinų būdų, kaip deeskaluoti situaciją. Dabar viskas eina tik blogyn“, – teigė ji.


Patarėja pabrėžė, kad toks tarpininkavimas būtų įmanomas, jei abi konfliktuojančios pusės norėtų kalbėtis.


„Žinoma, pirmiausia turėtų sutikti kalbėtis dabartinė Baltarusijos valdžia ir opozicija. Šitą pirmą žingsnį jie turi žengti ir suvokti, kad geriau kalbėtis yra dialogu ir kažkokį sutarimą prieiti, negu gatvėse malšinti protestuojančius žmones“, – sakė ji.


Anot A. Skaisgirytės, šiuo metu Aliaksandras Lukašenka nerodo jokių ženklų apie norą klabėtis.


„Manau, kad su opozicija galima kalbėtis ir pakankamai aiškiai. Su prezidento Lukašenkos aplinka kol kas tie pokalbiai yra sunkesni. Noro kalbėtis su opozicija iš jo pusės nematyti“, – teigė ji.


G. Nausėdos patarėja taip pat teigia, kad prezidentas palaiko Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio kreipimąsi į aukščiausių ES institucijų – Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos – lyderius Ursulą von der Leyen ir Charlesą Michelį, raginant ES skirti atitinkamą dėmesį nerimą keliančiai padėčiai Baltarusijoje bei palaikyti Baltarusijos žmonių lūkesčius ir viltis.


„Šiuo metu būtų galima svarstyti visą atsako spektrą į tai, kas vyksta Baltarusijoje. Prezidentas užsiminė ne apie vieną iš atsako būdų. Sankcijos yra labai svarbus, sunkus būdas. Jeigu kalbėtume apie ES sankcijas, jos turi būti priimamos vos ES šalių vieningu sutarimu. Žinoma, prieš tai labai gerai apsvarsčius ekonomines, politines, geopolitines implikacijas. Taip pat turi būti įvardinti pareigūnai, žmonės, Baltarusijos valdžios atstovai, visi, kam tos sankcijos būtų taikomos. Turi būti labai aiškios atsakomybės, dėl ko tos sankcijos jiems turi būti pritaikomos“, – teigė A. Skaisgirytė.