Praėjus mėnesiui po Irano ir Izraelio nesutarimų pradžios ekonomistai sutinka: rinkos jau nusiramino

Praėjus mėnesiui po Irano ir Izraelio nesutarimų pradžios ekonomistai sutinka: rinkos jau nusiramino


Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Irano atakos prieš Izraelį ir aktyvių diplomatinių nesutarimų tarp valstybių pradžios, ekonomistai teigia, kad rinkos dėl šio klausimo nurimusios, o daugiau susimokėti tenka dėl situacijos Raudonojoje jūroje.


Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nors naftos ir gamtinių dujų kainos yra išaugusios, tai nėra susiję su realiu pavojumi. Visgi, anot jo, Irano remiamų Husių veiksmai Raudonojoje jūroje padidina kai kurių krovinių transportavimo kainas.


Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas pastebi, kad konflikto pradžioje išsigandusios rinkos jau nurimo ir artimu metu nebemato pavojaus.


Iranas naktį į balandžio 15 d. pirmą kartą Islamo Respublikos istorijoje tiesiogiai atakavo Izraelį. Šie išpuoliai buvo įvykdyti tuo metu, kai Gazoje vyksta karas, prasidėjęs po to, kai „Hamas“ spalio 7 d. užpuolė Izraelį.


Naftos ir dujų kainos padidėjusios, bet ne dėl pavojaus

Anot N. Mačiulio, neramumų Artimuosiuose Rytuose pasekmės pasaulio ekonomikoms buvo minimalus. Jo teigimu, nors matomos dešimtadalių padidėjusios naftos ir gamtinių dujų kainos, taip yra dėl investuotojų siekio apsidrausti.

REKLAMA


„Pirmiausiai pamatome reakciją naftos rinkose ir gamtinių dujų kainose, nes tai yra vienas iš svarbiausių pasaulio regionų energijos tiekime. Ir iš tiesų, tiek suskystintų dujų kainos Europoje, tiek naftos kainos yra padidėjusios maždaug dešimtadaliu su laikotarpiu prieš geopolitinio konflikto paaštrėjimą artimuosiuose rytuose“, – komentavo N. Mačiulis.


„Kainos padidėjimas nėra susijęs su fiziniais sutrikimais tiekime. Bet tame šiek tiek atsispindi galimos eskalavimo rizikos, tas vadinamasis „kas būtų jeigu būtų“. Ir vis tik tai labiausiai tikėtiname scenarijuje tiekimas nesutrinka. Bet investuotojai bando visada apsidrausti“, – tvirtino jis.


Taip pat, anot ekonomisto, dėl Irano remiamų Husių veiksmų kroviniai, kurie įprastai keliautų Raudonąją jūra, turi būti gabenami aplink Afriką. Jo manymu, toks transportavimo kainų išaugimas gali reikšti kiek didesnę infliaciją ir lėtesnį bazinių palūkanų normų mažėjimą.

REKLAMA


„Atsispindėjimas kainose yra ir dėl to, kad nemažai tanklaivių ir krovininių laivų pasirenka ne Sueco kanalą, bet aplinkui Gerosios Vilties kyšulį ir tai irgi šiek tiek pakelia energijos ir transportavimo kainas. Čia netiesioginė rizika, bet gali būti trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu šiek tiek didesnė infliacija, nei galima buvo tikėtis anksčiau. Iš to pasekmės galimos pinigų politikai ir palūkanų normų mažėjimo greičiui“, – sakė jis.


Visgi, N. Mačiulis tvirtina, kad poveikis Europai yra minimalus ir jos augimo perspektyvos nesikeičia. Neramumų Artimuosiuose Rytuose poveikis išaugtų tik prasidėjus didesniems konfliktams, bet to tikimybė labai maža.


„Šiaip jau, reikia pripažinti, kad iki šiol tiesioginė įtaka Europai ir likusiam pasauliui yra minimali. Ir net ir padidėjus šiek tiek energijos kainoms, tai nelabai keičia pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas, nei infliacijos mažėjimo perspektyvas“, – teigė N. Mačiulis


„Didesni sukrėtimai įmanomi, tik eskaluojantis konfliktams ir prasidedant kariniams veiksmams Hormūzo sąsiauryje, per kur keliauja didžioji dalis eksportuojamos naftos“, – pabrėžė jis.


Finansų rinkos nebemato galimo pavojaus dėl šių konfliktų

Tuo metu M. Dubnikovas pastebi, kad konflikto tarp Izraelio ir Irano pradžioje rinkos buvo išsigandusios. Bet, pasak jo, ši baimė praėjo, ką parodo žemiausias per metus VIX arba investuotojų baimės indeksas.



„Akivaizdu, kad pasaulis buvo išsigandęs, brango nafta ir finansų rinkos buvo pakritusios. Dabartinėje situacijoje kas vyksta. Tai yra baimės (VIX) indeksas, kuris per paskutines 52 savaites rekordinėse žemumose. Tai rodo, kad finansų rinkos nebereaguoja ir nebevertina Irano ir Izraelio nesutarimų ir apskritai nebevertina jokių konfliktų. Baimių dėl to, kad kažkas išsirutulios, finansų rinkose nesimato“, – aiškino M. Dubnikovas.


VIX indeksas nurodo rinkos lūkesčius dėl nepastovumo per ateinančias 30 dienų. Kai VIX yra aukštas, nepastovumas yra didelis, o tai dažniausiai pasireiškia ir rinkos baime. Anot „Chicago Board Options Exchange“, šis indeksas visą gegužės mėn. svyravo tarp 12,5 ir 14 proc., tuo metu tik prasidėjus nesutarimams tarp Irano ir Izraelio balandžio viduryje pakilo iki beveik 20 proc.


Ekonomistas priminė, kad balandžio pradžioje „Brent“ naftos kaina už barelį buvo pasiekusi 91 dolerį, bet gegužės mėn. vėl pradėjo kristi.


„Ta pati nafta atpigo. Vienu metu „Brent“ nafta buvo vėl 90 dolerių“, – paminėjo M. Dubnikovas.


Visgi, anot jo, Husių veiksmai nulemia, kad kai kurių prekių transportavimas kainuoja keliais šimtais dolerių daugiau.


„Husiu sukilėliai nerimsta, laivyba Raudonojoje jūroje yra problematiška. Ir dalis laivų yra priversti aplink Afriką plaukti. Tai šiek tiek kainuoja. Tai kainuoja apie 15 dienų, o pinigais – keliasdešimt dolerių per dieną. Bėra tragedija, bet erzina ir reikia kitokiu būdu daryti verslą“, – komentavo M. Dubnikovas.


„Situacija yra rami, bet šiek tiek mokame už prekes daugiau, nors procentas nėra reikšmingas“, – pabrėžė jis.


Iranas naktį į balandžio 15 d. pirmą kartą Islamo Respublikos istorijoje tiesiogiai atakavo Izraelį. Pasak Izraelio kariuomenės, buvo paleista apie 300 raketų, dronų ir sparnuotųjų raketų, tačiau beveik visos jos buvo numuštos.

REKLAMA


Iranas šią ataką pavadino kerštu už aukštų kariškių žūtį Sirijoje. Balandžio 1 d. per spėjamą Izraelio antskrydį prieš Irano ambasados pastatą Damaske žuvo du Irano brigados generolai.


Šie išpuoliai buvo įvykdyti tuo metu, kai Gazoje vyksta karas, prasidėjęs po to, kai „Hamas“ spalio 7 d. užpuolė Izraelį ir, Izraelio duomenimis, nužudė 1 170 žmonių, pagrinde civilių.


Teheranas remia „Hamas“, bet neigia tiesiogiai dalyvavęs spalio 7 d. išpuolyje.


Tiek Europos Sąjunga, tiek JAV reaguodami į šiuos išpuolius žadėjo įvesti naujų sankcijų Iranui. Tuo metu Teherano režimas atsakė į tai taikydamas sankcijas JAV ir Jungtinei Karalystei.


Gegužės pradžioje Izraelis pranešė, kad kuria „kibernetinį kupolą“, kurio tikslas – apsisaugoti nuo išaugusiu Irano bei jo sąjungininkų vykdomų kibernetinių atakų skaičiumi.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 24 (2024)

    Savaitė - Nr.: 24 (2024)