Prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Europa vėl susiduria su grėsme jos teritorijai, o ES yra priversta savo saugumo politikoje daugiausiai dėmesio skirti gynybai. Ukrainoje vykstantis karas kelia egzistencinį pavojų visai Europos Sąjungai.

Taip vyriausiasis ES atstovas Josepas Borrellis teigia Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) svetainėje pasirodžiusiame tinklaraščio įraše, kuriame komentuoja savo naujosios knygos „Europa tarp dviejų karų“ pasirodymą.

„Ukrainoje tęsiantis Rusijos agresijai, į Europą grįžo kova dėl teritorijų ir karinis smurtas, kurį jau buvome pamiršę. Tuo metu, kai lieka vis mažiau garantijų, kad Amerika išties pagalbos ranką Europai, šis karas ES kelia egzistencinį pavojų“, – teigė aukščiausio rango ES diplomatas.

„Jei V. Putinui pavyks sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę, jis tuo neapsiribos. Jei jis laimės – nepaisant to, kad Ukrainą aiškiai palaiko europiečiai ir JAV visuomenė, – bus išsiųstas aiškus signalas apie mūsų gebėjimą pakovoti už save ir savo įsitikinimus“, – pridūrė J. Borrellis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ES turi pakeisti visą Europos gynybos paradigmą. Bendroji rinka ir prekyba padėjo pasiekti taiką tarp ES valstybių, tačiau šiomis priemonėmis išorinio saugumo nebeužtikrinsi. Europiečiai pernelyg ilgai pasikliovė, kad jų saugumu pasirūpins JAV, ir mažiausiai 30 metų po Berlyno sienos griūties leido vykti „tyliam nusiginklavimui“.

„Privalome prisiimti strateginę atsakomybę ir sugebėti patys apginti Europą, sukurdami tvirtą europinį ramstį NATO viduje. Ir tokių veiksmų turime imtis labai greitai. Ne todėl, kad ketiname kariauti. Priešingai – norime išvengti karo, turėdami priemonių patikimai atgrasyti bet kokį agresorių“, – pabrėžė vyriausiasis ES atstovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad tokios pastangos nereiškia, kad bus suformuota Europos kariuomenė. Gynyba yra ir artimiausiu metu liks išimtinė ES valstybių narių prerogatyva. Tačiau toks paradigmos pokytis reiškia, kad kiekviena ES narė privalės daugiau išleisti gynybai nacionaliniu lygmeniu. Tokių išlaidų suma 2023 m. ES vidutiniškai sudarė 1,7 proc. BVP. Norint pasiekti nustatytus tikslus, ji turėtų būti didinama ir sudaryti daugiau nei 2 proc.

Tuo pat metu Europos šalys privalo didinti išlaidas, kad užpildytų spragas, vengtų dubliavimosi ir didintų veiksmų suderinamumą. Pasak J. Borrellio, šiandien Europos šalių kariuomenės bendromis jėgomis perka vos 18 proc. karinės įrangos, tuo tarpu, kai dar 2007 m. buvo nustatyta 35 proc. siekianti tokių pirkimų gairė.

„Mums taip pat būtina skubiai tobulinti savo gynybos pramonę. Nuo karo Ukrainoje pradžios Europos šalių kariuomenės 78 proc. naujos įrangos įsigijo už ES ribų. Paskutiniais mėnesiais padarėme svarbią pažangą, tačiau mums vis dar sunkiai sekasi aprūpinti Ukrainą pakankamu amunicijos kiekiu. Be to, susiduriame su dideliais sunkumais, susijusiais su tokių naujų karinių technologijų, kaip bepiločiai orlaiviai ar dirbtinis intelektas kokybe. Viena svarbi karo Ukrainoje pamoka yra ta, jog daug ką lemia technologinis pranašumas. Ypač susiduriant su priešu, kuriam gyvybės daug nekainuoja. Privalome sukurti nuosavą gynybos pramonę, kad patenkintume savo poreikius“, – kalbėjo vyriausiasis atstovas.

Pranešama, kad prieš kelias dienas kalbėdamas forume „Nueva Economia“, Josepas Borrellis sakė manąs, jog po Rusijos karo Ukrainoje pradžios prasidėjo trečiasis ES formavimosi etapas, kuriuo turi būti kuriama nuosava gynybos ir saugumo sistema, stiprinant ES vaidmenį kolektyvinės gynybos po NATO sparnu kontekste.

Ukrinform inf.