Suomija: Rusijos „šešėlinis laivynas“ didina naftos išsiliejimo į Baltijos jūrą riziką

Suomija: Rusijos „šešėlinis laivynas“ didina naftos išsiliejimo į Baltijos jūrą riziką


Rusijai pradėjus naudoti tanklaivių „šešėlinį laivyną“,  kad išvengtų naftos eksporto apribojimų, padidėjo didelio naftos išsiliejimo į Baltijos jūrą pavojus, ketvirtadienį perspėjo Suomijos sienos apsaugos tarnyba.


Ekspertai teigia, kad vadinamasis tanklaivių „vaiduoklių“ laivynas, kurio savininkai yra neaiškūs arba neturi tinkamo draudimo, leidžia Kremliui toliau eksportuoti naftą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir naftos kainų apribojimo ją parduodant pasaulinėje rinkoje.


„Be abejo, mūsų vertinimu, ypač per pastaruosius metus, padidėjo avarijų, turinčių pasekmių aplinkai, rizika“, – AFP sakė Suomijos pasienio apsaugos štabo jūrų saugumo padalinio vadovas Mikko Simola.


Jis paaiškino, kad per Suomijos įlanką kiekvieną savaitę praplaukia apie 70 senų naftos tanklaivių „vaiduoklių“, kurių kiekvienas gali gabenti daugiau kaip 100 000 tonų žaliavinės naftos.


Šia teritorija plaukiančių laivų skaičius „yra maždaug toks pat arba net didesnis nei prieš Rusijos karą Ukrainoje“, sakė M. Simola.


Visi tanklaiviai, išplaukiantys iš didžiųjų Rusijos uostų Primorsko, Ust-Lugos, Vysocko ir Sankt Peterburgo, plaukia tuo pačiu maršrutu per Suomijos įlanką, besiribojančią su Suomija ir Estija.

REKLAMA


Dėl prastos senų tanklaivių būklės didėja techninių gedimų, galinčių sukelti didelį naftos išsiliejimą, rizika, ypač atsižvelgiant į Baltijos jūros seklumą ir trapias ekosistemas.


„Dar vienas nerimą keliantis veiksnys – neaiški laivų nuosavybė ir draudimo apsauga“, – pridūrė M. Simola, paminėdamas vėliavos valstybes, kurios „anksčiau nebuvo pastebėtos šiaurinėje Baltijos jūros dalyje", tokias kaip Kamerūnas, Gabonas, Džibutis, Palau ir Belizas.


Šios valstybės greičiausiai nėra susipažinusios su plaukiojimu Šiaurės šalių ledo sąlygomis, o tai dar padidina ekologinės katastrofos riziką, sakė jis.


Suomijos sienos apsaugos tarnyba suintensyvino jūros stebėjimą netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, o Vakarai jai įvedė sankcijas.


„Darome viską, ką galime, kad būtume visada pasirengę reaguoti į aplinkosaugos problemas jūroje, jei to prireiktų“, – sakė M. Simola.


Jei daug naftos išsilietų aplink Suomijos įlanką, į pagalbą taip pat galėtų būti pasitelktos kaimyninių šalių – Estijos ir Švedijos – pakrančių apsaugos tarnybos.


AFP inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 21 (2024)

    Savaitė - Nr.: 21 (2024)