NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Vakarai „neturi kitos išeities“, kaip tik toliau remti Ukrainos kovą su Rusija. Jis tai sakė pastaruoju metu kilus abejonėms dėl JAV paramos Kyjivui.

„Mes neturime jokios alternatyvos. Alternatyva - leisti Vladimirui Putinui laimėti - yra tragedija Ukrainai ir pavojinga mums“, - NATO būstinėje interviu naujienų agentūrai AFP sakė J. Stoltenbergas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios JAV suteikė Ukrainai daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių karinės paramos ir pažadėjo remti Kyjivą tiek, kiek reikės. Tačiau griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimas kelia klausimų dėl JAV pagalbos ateityje.

„Nepaisant sunkumų, nepaisant pažangos ar teritorinių laimėjimų stokos, turime ir toliau remti Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas. „Ginti Ukrainą yra mūsų, kaip politinių lyderių, bet taip pat ir kaip savo šalių piliečių, atsakomybė“, - sakė jis.

J. Stoltenbergas atmetė nuogąstavimus, jog tai, kad Ukraina nepasiekė proveržio, ir abejonės dėl Vakarų įsipareigojimo kursto Kremliaus tikėjimą, kad jis ilgainiui iškovos pergalę. „Putinas Ukrainoje nepasiekė to, ko norėjo. Karas Ukrainoje yra didelė strateginė Putino klaida ir pralaimėjimas“, - sakė NATO vadovas.

J. Stoltenbergas atsisakė spėlioti, ar Ukrainai galėtų būti suteikta narystė NATO, jei ji sutiktų perleisti Rusijai okupuotas teritorijas. Jis sakė, kad tai „bus interpretuojama tarsi kokių nors derybų pradžia Ukrainos vardu ir aš to nedarysiu“. „Ukraina turi nuspręsti, kokias sąlygas ji nori priimti, o mūsų pareiga remti Ukrainą, būtent tai mes ir darome“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Manoma, kad kitais metais dešimtmetį vadovavęs J. Stoltenbergas pasitrauks iš pareigų. Jam vadovaujant Aljansui į Europą sugrįžo plataus masto karas, įvyko katastrofiškas NATO pasitraukimas iš Afganistano. „Ne man vertinti savo laimėjimus NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į kai kuriuos NATO laimėjimus, pavyzdžiui, rytiniame flange dislokuotus karius, padidintas išlaidas gynybai ir naujų narių priėmimą. „Nuo 2014-ųjų mums pavyko įgyvendinti didžiausią per pastarosios kartos gyvenimą NATO sustiprinimą“, – pabrėžė jis.

Dėl dar vieno svarbaus prioriteto – Švedijos narystės NATO – J. Stoltenbergas pareiškė norįs, kad Turkija paspartintų ratifikavimo procesą, tačiau patikino, jog galimas naikintuvų „Eurofighter“ pardavimas Ankarai „nėra įtrauktas į susitarimą“ su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pasiektu per viršūnių susitikimą liepą siekiant atverti kelią Stokholmo narystei.

Kalbant apie galimą įpėdinį, jis gyrė kadenciją baigiantį Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte kaip „draugą ir gerą kolegą“. „Jis yra gabus politikas, turintis daug ministro pirmininko patirties, bet ne man spręsti, kas bus mano įpėdinis“, – sakė J. Stoltenbergas.

AFP inf.