Ukrainos sąjungininkai iš NATO turi padidinti savo metines išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, kadangi Rusijos agresija verčia būgštauti dėl tolesnių Kremliaus kėslų.

Tai žurnalistams pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

„Estijos vyriausybė neseniai suderino minimalų 3 proc. BVP slenkstį, bet daugeliui NATO narių nepavyko pasiekti 2 proc. ribos, nustatytos 2006 metais“, - teigė ministras.

Anot U. Reinsalu, NATO šalys skirtingai suvokia Rusijos keliamą grėsmę.

Nauji Rusijos grasinimai: stiprins kariuomenę prie Suomijos sienos

Pirmadienį Rusija pareiškė, kad reaguodama į Suomijos prisijungimą prie NATO padidins savo karinius pajėgumus šalies vakaruose ir šiaurės vakaruose.

Anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad antradienį Suomija taps 31-ąja karinio Aljanso nare.

„Sustiprinsime savo karinį potencialą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis“, – Rusijos užsienio reikalų viceministrą Aleksandrą Gruško citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Suomijos teritorijoje dislokavus kitų NATO narių pajėgas ir išteklius, imsimės papildomų veiksmų, kad patikimai garantuotume Rusijos karinį saugumą“, – pridūrė jis.

Rusija ir Suomija turi 1300 kilometrų ilgio sieną. Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir  pernai gegužę pateikė paraišką prisijungti prie Vakarų Aljanso.

Kovo mėnesį Kremlius tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės dviem Šiaurės šalims ir neturi su jomis jokių „ginčų“. Tačiau NATO plėtrą Rusija vertina kaip „egzistencinę“ grėsmę savo saugumui, o Ukrainos siekiu įstoti į NATO pasinaudojo kaip dingstimi pateisinti invaziją.

Aljanso vadas: Suomija neprašo NATO dislokuoti karių

Suomija neprašo NATO narių dislokuoti karius jos teritorijoje, pirmadienį sakė vyresnysis Aljanso vadas.

Antradienį Suomija taps 31-ąja NATO nare. Tai strateginis pasikeitimas, dvigubai prailginsiantis NATO ir Rusijos sieną.

„Ar dislokuosime karius Suomijoje, pirmiausia priklauso nuo Suomijos“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. "Kol kas tokio prašymo nėra. Bet, žinoma, jis gali būti pateiktas ateityje, o tada turėsime tai apsvarstyti", - interviu naujienų agentūrai AFP sakė R. Baueris.

Reaguodamas į Suomijos narystę NATO, Kremlius pažadėjo ateinančiais metais sustiprinti kariuomenę Rusijos šiaurės vakaruose.

„Kol kas nematome jokio konkretaus kariuomenės judėjimo, visų pirma todėl, kad jiems Ukrainoje reikia visų karių, kuriuos tik gali rasti“, – sakė R. Baueris. Admirolo teigimu, rusai „negali sau leisti turėti daug karių prie Suomijos sienos, kur nėra tiesioginės NATO grėsmės“.

Nyderlandų admirolas pabrėžė, kad NATO planai apginti savo naująją narę nuo bet kokios galimos atakos „visų pirma priklausys nuo Suomijos, nes ji turi labai veiksmingą kariuomenę“, be to, sienos su Rusija problemą Suomija sprendžia jau mažiausiai 75 pastaruosius metus.

„Turėsime ginti didesnę teritoriją, bet gauname Suomijos kariuomenę, kuri padės tai padaryti“, - sakė jis.

Jei vis dėlto Maskva pradėtų puolimą, R. Baueris pažadėjo, kad NATO šalys „ateis, kaip numato planas padėti apginti Suomiją pasitelkiant strateginį pastiprinimą“.

Pasak R. Bauerio, apskritai dėl Suomijos strateginės padėties ir galingų karinių pajėgų bei galimos Švedijos narystės apginti NATO rytinį flangą bus „lengviau“. Be to, Suomijai ir Švedijai tapus Aljanso narėmis tolimojoje šiaurėje septynios iš aštuonių Arkties valstybių bus NATO narės, o pietuose Baltijos jūra taps „vis labiau NATO teritorijoje esančiais vandenimis“. „Rusams vis sunkiau imtis veiksmų, apie kuriuos NATO nežinotų“, – sakė R. Baueris.