Penktadienį minimos pirmosios Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinės. Įtakingas JAV leidinys „Politico“ rašo, kad Maskvos inicijuoti karo veiksmai iki šiol nusinešė tūkstančių civilių gyvybes, sukėlė milžinišką pabėgėlių bangą ir lėmė milijardinę žalą Ukrainos ekonomikai, aplinkai ir infrastruktūrai.

Įsakymą užpulti Ukrainą prieš metus davęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu kalba apie neva „teisingą“ karą prieš kolektyvinius Vakarus. Kremliaus šeimininkas mėgina tildyti visus jam oponuojančius balsus, tačiau Rusijos ekonomika tuo pat metu junta smarkų dėl karo paskelbtų sankcijų poveikį. Nepaisant visapusiškos Rusijos kariuomenės invazijos į taikią Ukrainą, kai kurios Europos šalys iki šiol atsisako galutinai nutraukti saitus su Maskva.

Plataus masto karo padariniai nuvilnijo po visą Senąjį žemyną, kur pernai buvo stebimas beprecedentis energijos kainų augimas. Karas taip pat reikšmingai pakeitė prekybinius ryšius su Rusija, kurie transformavosi vos per kelis mėnesius.

„Politico“ pateikia 12-os plataus masto karo mėnesių statistiką.

Humanitarinė krizė

Leidinys pažymi, kad Rusijos visapusiška invazija Ukrainoje sukėlė didžiulę humanitarinę krizę. Skaičuojama, kad karas per metus pareikalavo 21 293 gyvybių, o iki vasario 15 dienos iš šalies išvyko ir karo pabėgėliais tapo 8,1 mln. ukrainiečių. Tačiau „Politico“ akcentuoja, kad ES šalys ir institucijos Ukrainai iki šiol pažadėjo finansinės, humanitarinės ir karinės paramos, kurios vertė siekia 54,9 mlrd. eurų.

Karo kaina

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, Ukrainos ekonomika 2022 m. susitraukė daugiau kaip trečdaliu. Tuo metu žala Ukrainos infrastruktūrai vertinama mažiausiai 130 mlrd. eurų. Anot Kyjivo ekonomikos universiteto, per vienerius Rusijos sukelto plataus masto karo metus Ukrainoje apgadinta ar visiškai sunaikinta per 150 tūkst. gyvenamųjų namų, daugiau kaip 300 ligoninių ir dar per 3 tūkst. švietimo įstaigų.

Tuo metu žala Ukrainos žemės ūkio sektoriui neapsiriboja tik infrastruktūra. Kyjivo ekonomikos universitetas skaičiuoja, kad iki 2022 m. lapkričio papildoma netiesioginė žala siekė 32,3 mlrd. eurų. „Politico“ primena, kad Rusija pernai nuo vasario iki liepos vykdė Ukrainos jūrų uostų blokadą, kuri buvo nutraukta tik sudarius keturšalį susitarimą dėl galimybės atnaujinti eksportą. Nepaisant to, nuo to laiko Rusija yra ne kartą pagrasinusi trauktis iš šios sutarties.

Karas taip pat pridarė žalos Ukrainos gamtiniams ištekliams ir šalyje sukėlė didžiulę taršą. Aplinkos ministerija Kyjive skaičiuoja, kad žala gamtai šiuo metu siekia apie 48 mlrd. eurų.

Parama Ukrainai

Prasidėjus Rusijos visapusiškai invazijai, į Ukrainos pagalbą atskubėjo daugybė pasaulio šalių. Pagal ligšiolinius finansinius, humanitarinius ir karinius įsipareigojimus užpultai šaliai vis dar pirmauja JAV – ši šalis iki sausio pabaigos buvo pažadėjusi skirti Kyjivui paramos už daugiau kaip 73 mlrd. eurų. Tuo metu ES šalys ir institucijos yra įsipareigojusios perduoti pagalbos, kurios vertė siekia 48,5 mlrd. eurų.

Anot „Politico“, Europos valstybių gretose pagal bendras pažadėtos paramos apimtis pirmauja Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija. Tačiau skaičiuojant pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), iki šiol daugiausiai pagalbos skyrė Baltijos šalys ir Lenkija.

Sunkios pasekmės

Skaičiuojama, kad per vienerius plataus masto karo metus Rusijai buvo paskelbta per 11 tūkst. sankcijų – taip ši šalis tapo labiausiai sankcionuota valstybe pasaulyje. Pagal iki šiol įvestų sankcijų skaičių taip pat pirmauja Jungtinės Valstijos (1 948). Po jų rikiuojasi Šveicarija (1 782), Kanada (1 590), JK (1 429), ES (1 390), Prancūzija (1 324), Australija (945) ir Japonija (919).

Energetikos spąstai

Tam, kad Rusija pradėtų jausti sankcijų pasekmes, prireikė laiko ir papildomos baudžiamųjų priemonių eskalacijos. Viena pagrindinė to priežasčių – pernai vis dar fiksuota didelė ES priklausomybė nuo Rusijos dujų. Tačiau karas pakeitė bloko energetikos išteklių pirkimus ir čia paskatino suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimą. Turimais duomenimis, po 2022 m. vasario 24 d. dujų srautai iš rytų sumenko ir pradėjo augti iš šiaurės.