Pasaulio lustų rinka: su Taivanu draugauti vis dėlto verta

Pasaulio lustų rinka: su Taivanu draugauti vis dėlto verta


„Pasaulio ekonomika priklauso nuo mažos šalies, kurios net pavadinimo dauguma amerikiečių nežino“, – taip Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) verslo ir finansų portalas „Insider“ pradeda savo straipsnį apie pasaulinę lustų rinką. Tačiau ta šalis puikiai žinoma mums. Tai – Taivanas.


Teodora RAŠIMAITĖ


Apie lustus, vadinamus XXI a. nafta, rašyta ne kartą, tačiau tikriausiai nedaugelis suvokia jų aktualumą – viena Taivano įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC), didžiausia pasaulyje lustų gamintoja, gamina tai, be ko neapsieinama visoje mūsų planetoje – nuo namų apyvokos daiktų, tokių kaip skalbyklės, iki kompiuterių ir, žinoma, karinės pramonės.


Pramonės analitikai teigia, kad paaštrėjęs JAV ir Kinijos ginčas dėl Taivano gali parblokšti pasaulio ekonomiką, nes jokia kita įmonė negamina tiek daug tokių pažangių lustų. Pasak jų, jei TSMC veikla sustos, gali sustoti visa pasaulio gamyba – nuo automobilių iki „iPhone“.

REKLAMA


Ir vėl pavojaus signalas


„Jei Kinija įsiveržtų į Taivaną, tai būtų didžiausias mums matytas poveikis pasaulio ekonomikai, nes bendrovė užima beveik pusę pasaulio puslaidininkių rinkos ir beveik 90 proc. aukščiausių technologijų lustų rinkos. Kiti geriausi lustai nuo taivanietiškų atsilieka mažiausiai penkeriais metais“, – „Insider“ teigė pirmaujančios pasaulinės rinkos ir technologijų tyrimų bendrovės „Forrester“ viceprezidentas ir tyrimų direktorius Glenas OʼDonelis.


Kalifornijos technologijų milžinė bendrovė „Apple“ laiko TSMC didžiausiu savo klientu, tiekiančiu „iPhone“ įrenginių lustus. Tiesą sakant, Taivano įmonė pagamina daugumą pasaulyje naudojamų išmaniųjų telefonų procesorių, taip pat apie 60 proc. automobilių gamintojų naudojamų lustų, rašo „The Wall Street Journal“.
TSMC puslaidininkiai naudojami ir atliekant didelio našumo skaičiavimus: jie gali greitai apdoroti daugybę duomenų ir nukreipti raketas, todėl ši įmonė yra labai vertinga valstybių saugumo srityje.

REKLAMA


Taigi, atrodo, su XXI a. nafta kartojasi ta pati istorija, vykusi XX a., tik šįkart pasaulis priklauso ne nuo Rusijos, o nuo Kinijos – šalies, kuriai ekonominiai ryšiai su pasauliu leido sustiprėti, ir ne tik sustiprėti, bet ir pirkti strateginius objektus Europoje. Šiuo atveju nuo Kinijos priklauso kone visa pasaulio lustų pramonė. Tad strategija „prekiaukime ir neerzinkime“ vėl gali nuvilti vien praktiniu požiūriu, o gali baigtis taip, kaip mėginimai namie vietoj katino laikyti leopardą.


Koją pakišo sąnaudų mažinimas
„Insider“ straipsnyje cituojamas Strateginių ir tarptautinių studijų centro (Center for strategic and international studies) vyresnysis patarėjas Viljamas Alanas Reinšas pabrėžia, kad TSMC, ėmusi dominuoti pramonėje, automatiškai tapo oligopolininke (oligopolija – rinkos padėtis, kai rinkos dalyvių skaičius ar sandara nėra pakankama laisvai konkurencijai formuotis). Be to, jei kalbėtume apie labai sudėtingas ir labai brangias technologijas, dera atkreipti dėmesį, kad jos sunkiai patenka į rinką, nes investicijos siekia milijardus eurų.


Iš tikrųjų puslaidininkių pramonės šaknys yra JAV, didžioji dalis tyrimų atliekama ir plėtra vykdoma JAV teritorijoje, kitų šalių įmonės naudojasi JAV sukurtomis technologijomis. Pavyzdžiui, Nyderlandų įmonė ASML gamina aukščiausios klasės lustų gamybos įrangą, tačiau viena iš technologijų buvo išrasta JAV nacionalinėse laboratorijose.



Pasak V. A. Reinšo, per pastaruosius 30 metų išsivysčiusių šalių gamintojai padarė išvadą, kad jiems būtų naudinga perduoti lustų gamybą kitoms valstybėms. „Ten pastatote didelę gamyklą, sutaupote dėl mažesnių statybos sąnaudų, mažų atlyginimų, žemų aplinkosaugos reikalavimų“, – vardijo Strateginių ir tarptautinių studijų centro atstovas. Būtent toks požiūris tiesiogiai paskatino tokių gamyklų kaip TSMC augimą ir sumažino gamybą JAV.
Remiantis 2021 m. Puslaidininkių pramonės asociacijos ataskaita, 1990 m. JAV pagamino 37 proc. pasaulio lustų, šiuo metu šiai šaliai tenka tik 12 proc. pasaulinės lustų gamybos.


Pavėluoti žingsniai


Kaip parodė koronaviruso sukelta pandemija ir karas Ukrainoje, per didelis pasitikėjimas tam tikromis šalimis gali sutrikdyti tiekimo grandines. Dėl šios priežasties daugelis JAV korporacijų dalį savo gamybos perkelia į JAV – kad jų tiekimo grandinės taptų atsparesnės.


Tačiau JAV prieiga prie TSMC lustų yra ypač pažeidžiama, nes nors Taivanas yra savarankiškas, Kinija laiko šią salą savo dalimi ir nuolatos grasina susigrąžinti. Beje, daugelis ekspertų teigia, kad tėra laiko klausimas, kada tai įvyks. Todėl JAV vyriausybė imasi tam tikrų žingsnių – yra griežtinamos Kinijai taikomos eksporto taisyklės, vis daugiau dėmesio skiriama Taivanui ir visai puslaidininkių pramonei. Reglamentai riboja puslaidininkių, pagamintų naudojant JAV technologijas, pardavimą ir yra skirti Kinijos galimybėms kurti pažangias technologijas pažaboti.


JAV imasi ir kitų veiksmų, kad būtų mažiau priklausomos nuo Taivano. Pavyzdžiui, vasarą JAV Kongresas priėmė Lustų įstatymą, numatantį beveik 53 mlrd. JAV dolerių subsidijų ir mokesčių lengvatų, kad būtų sustiprinta lustų gamyba JAV.

REKLAMA


Ekonominis ir geopolitinis prioritetas


Europos Sąjunga taip pat paskelbė Lustų aktą. Juo siekiama sutelkti daugiau nei 43 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų. „Tai leis Europos Sąjungai pasiekti tikslą padvigubinti savo rinkos dalį iki 20 proc. 2030 m.“, – pabrėžė Europos Komisija. Jos pirmininkė Ursula fon der Lejen teigė, jog iš esmės tai reiškia, kad „turime keturis kartus padidinti savo pastangas“, atsižvelgdami į didžiulį pasaulinės paklausos augimą.


Už bendrijos vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Tjeri Bretonas paragino europiečius išsikelti kuo ambicingesnius siekius, kurie neatsiliktų nuo panašių JAV planų. Kaip minėta, prezidento Džo Baideno administracija prašė Kongreso patvirtinti beveik 53 mlrd. JAV dolerių vertės planą. „Be lustų nebus jokio skaitmeninio perėjimo, jokio ekologiško perėjimo, jokios technologinės lyderystės. Pažangiausių lustų tiekimo užtikrinimas tapo ekonominiu ir geopolitiniu prioritetu“, – teigė Europos Komisijos atstovas.


Lustai – tarsi skydas


Taivanas tikisi, kad jo puslaidininkių verslas apsaugos jį nuo Kinijos agresijos – vyriausybės vadovai pavadino šią pramonės šaką silicio skydu nuo invazijos. Kai kurie ekspertai spėja, kad invazijos atveju lustų gamybos įrenginiai būtų tyčia sunaikinti, kad Kinija negalėtų jais pasinaudoti, tačiau padariniai viso pasaulio ekonomikai nuo to netaptų mažesni, tik tiek, kad pasaulis dėl lustų monopolijos nebūtų priklausomas jau ne nuo Taivano, o nuo Kinijos. Atsižvelgiant į tai, kad JAV įsipareigojo ginti Taivaną Kinijos invazijos atveju, šie smūgiai JAV gynybos pajėgumams gali būti ypač reikšmingi.


Nors Kinijos invazija į Taivaną sukeltų rimčiausius sutrikimus, nebūtinai prireiks invazijos, kad būtų užblokuota pasaulio prieiga prie lustų. Kinija gali veikti ekonomine galia – investuoti į Taivano įmones, taip pat ir gaminančias lustus, – kaip tai jau daro Europoje, ar bet kada pradėti salos blokadą ir taip atkirsti pasaulį nuo puslaidininkių tiekimo.

REKLAMA


Trūksta darbuotojų


Beje, nors JAV Kongresas priėmė Lustų įstatymą ir numatė milijardines subsidijas ir mokesčių lengvatas, „Forrester“ viceprezidentas ir tyrimų direktorius G. OʼDonelis perspėja, kad būtų per anksti švęsti priklausomybės nuo Taivano lustų pabaigą. Pačioms gamykloms reikia įrangos, kuriai reikia lustų. Tad, kaip byloja amerikiečių patarlė, įbedęs kastuvą į žemę, bulvių traškučius valgysi po trejų metų.


Nors subsidijos ir mokesčių lengvatos išties padės, Taivanas ir toliau gali išlikti pigesnis variantas verslui, ir bent jau kol kas TSMC lustai greičiausiai bus aukštesnės kokybės. Vis dėlto, jei netgi žemesnės kokybės lustų gamyba sumažintų JAV priklausomybę nuo Taivano, JAV trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, reikalingos gamybai paspartinti, ir tai yra problema, su kuria šios pramonės įmonės susiduria visame pasaulyje. Tad norint užpildyti šią spragą reikės tobulinti visą švietimo sistemą.
Dėl minėtų priežasčių gali praeiti keleri metai ar galbūt net ne vienas dešimtmetis, kol JAV galės paskelbti nepriklausomybę lustų gamybos fronte. Taigi visam pasauliui gali tekti sukryžiuoti pirštus, kad ekonomiką drebinanti lustų stygiaus problema nekiltų.


Nepasirengę sėkmei?


Lietuvoje pavasarį apsilankiusi taivaniečių delegacija užsiminė apie galimybę mūsų šalyje statyti puslaidininkių gamyklą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad tokia galimybė – reali. Pasak jos, tai galėtų būti savarankiškos Taivano įmonės investicijos ar bendras Lietuvos ir Taivano įmonių projektas.
Ekspertų vertinimu, investicijos į lustų gamyklą Lietuvoje gali siekti kelis milijardus eurų, o darbuotojų gali prireikti iki 2 tūkst. Teigiama, kad tokio dydžio projektas būtų itin reikšmingas įvykis mūsų šaliai ir svarbus Lietuvos pramonės posūkis, tačiau nevienareikšmiškai yra vertinamos mūsų šalies galimybės pritraukti tokias investicijas. Daugiausia klausimų kelia kvalifikuotų darbuotojų stygius – juk padėtis tokia, kad mūsų šalyje tikriausiai nepavyktų surinkti net 2 tūkst. vairuotojų ar pardavėjų. Tad teigiamo taivaniečių sprendimo, juo labiau – greito, tikėtis sunku.


Pasak Seimo nario, Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės pirmininko Mato Maldeikio, taivaniečių investicijas Lietuvoje labiausiai stabdo būtent talentų trūkumas. Nors Taivanas kvies lietuvių studentus studijuoti puslaidininkių technologijas Taivano aukštosiose mokyklose, trumpuoju laikotarpiu būtina ieškoti greitesnių sprendimų.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 05 (2023)

    Savaitė - Nr.: 05 (2023)