Ukrainos vadovybė šiuo metu mažai tikėtinu laiko baltarusių karių įsitraukimą į karą Ukrainoje. Tikimybė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka priims sprendimą dalyvauti kare Rusijos pusėje, yra „15-20 proc.“, antradienio vakarą sakė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius, kurį cituoja agentūra „Unian“.

A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Nors rusų kariai naudojasi Baltarusijos teritorija kaip tramplinu veržtis į Ukrainą, baltarusių pajėgos, nepaisant pakartotinio Maskvos spaudimo, aktyviai kare nedalyvauja.

Ukrainos duomenimis, apie 60 proc. baltarusių karių atmeta dalyvavimą kare kaimyninėje šalyje. „Tačiau jei jiems būtų duotas įsakymas, jie peržengtų sieną, dalis jų net kovotų, - kalbėjo O. Arestovičius. – Bet aš manau, kad ta dalis, kuri kovos, net negaus progos įgyti karinės patirties“.

V. Zelenskis: Mariupolio griuvėsiuose vis dar įstrigę 100 tūkst. žmonių

Ukrainos Mariupolio miesto griuvėsiuose įstrigę beveik 100 tūkst. žmonių, kuriems gresia badas, troškulys ir nesiliaujantis Rusijos bombardavimas, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o Jungtinė Tautos sugriežtino reikalavimus Maskvai nutraukti „absurdišką“ ir „neįmanomą laimėti“ karą.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, dešimtys tūkstančių gyventojų jau pabėgo iš apgulto pietinio uostamiesčio, pateikdami sukrečiančius liudijimus apie „stingdantį pragaro peizažą, nusėtą lavonais ir pastatų griuvėsiais“.

Antradienį savo naujausiame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad vien per pastarąją parą pabėgo daugiau kaip 7 000 žmonių, tačiau viena grupė, keliaujanti sutartu humanitariniu koridoriumi į vakarus nuo miesto, buvo „tiesiog pagrobta okupantų“.

Jis įspėjo, kad dar daug tūkstančių žmonių negali išvykti, humanitarinei situacijai vis labiau blogėjant.

Privačios bendrovės „Maxar“ paskelbtose Mariupolio palydovinėse nuotraukose matyti išdegintas kraštovaizdis, keli pastatai liepsnoja, o iš miesto rūksta dūmai.

Pentagonas teigė, kad Rusija dabar Mariupolį bombarduoja artilerija, tolimojo nuotolio raketomis ir iš šalia esančioje Azovo jūroje dislokuotų karinių laivų.

Vietos ukrainiečių pajėgos taip pat praneša apie „smarkius“ sausumos mūšius su rusų „pėstininkais, kurie šturmuoja miestą“ po to, kai pirmadienį ukrainiečiai atmetė ultimatumą pasiduoti.

JT pagalbos agentūros mano, kad mieste nukentėjo apie 20 tūkst. civilių, galbūt 3 000 žmonių žuvo, tačiau pabrėžia, kad „tikrasis skaičius lieka nežinomas“.

Buvęs Mariupolio meras Sergijus Taruta prisiekė, kad miestas niekada neatleis Rusijai už apgultį.

„Niekada nebus pakankamai pykčio. Niekada nebus pakankamai keršto. Niekada nebus pakankamai atpildo, – sakė jis „Facebook“ žinutėje. – Dėl visų atimtų gyvybių, sulaužytų likimų, visų nužudytų vaikų, ašarų ir kančių nė vienas okupantas niekada negalės ramiai gyventi“.

Beveik mėnesį trunkanti Mariupolio apgultis sulaukia vis griežtesnio tarptautinio pasmerkimo.

JT vadovas Antonio Guterresas antradienį paragino Rusiją nutraukti „absurdišką karą“.

„Net jei Mariupolis kris, Ukraina negali būti užkariauta miestas po miesto, gatvė po gatvės, namas po namo, – sakė jis. – Šio karo neįmanoma laimėti. Anksčiau ar vėliau jis turės persikelti iš mūšio lauko prie taikos derybų stalo. Tai neišvengiama“.

Mariupolis yra pagrindinis prezidento Vladimiro Putino karo taikinys, nes per jį eina galima sausumos jungtis tarp Rusijos pajėgų Kryme pietvakariuose ir Rusijos kontroliuojamos teritorijos šiaurėje bei rytuose.