Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įvedė Rusijos karius į du Maskvos remiamų sukilėlių valdomus Ukrainos regionus, sukeldamas piktą reakciją Vakaruose. JAV JT Saugumo Taryboje pasmerkė šį žingsnį kaip „pretekstą karui“.

Po ne vieną savaitę trukusio kariuomenės telkimo aplink Ukrainą V. Putinas pripažino Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią potencialiai invazinių pajėgų dislokavimui.

Dažnai piktai skambėjusiame 65 minučių kreipimesi, kurį transliavo televizija, V. Putinas niekino Ukrainą vadindamas ją žlugusia valstybe ir Vakarų „marionete“.

V. Putinas sakė, kad būtina „priimti ilgai atidėliotą sprendimą nedelsiant pripažinti abiejų regionų nepriklausomybę“.

Dviem oficialiais įsakais Rusijos prezidentas nurodė gynybos ministerijai imtis „taikos palaikymo funkcijos“ separatistų kontroliuojamuose regionuose.

Šis Maskvos iš anksto apgalvotas žingsnis sukėlė tarptautinį pasmerkimą ir JAV bei Europos Sąjungos tikslinių sankcijų pažadą, o jei bus toliau veržiamasi į Ukrainos teritoriją, bus numatytas dar platesnis ekonominių sankcijų paketas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sušaukė nacionalinio saugumo tarybos posėdį ir telefonu pasikalbėjo su keliais pasaulio lyderiais, siekdamas užsitikrinti jų paramą.

„Tikimės aiškių ir veiksmingų paramos žingsnių iš mūsų partnerių“, – vėlų vakarą televizijos kreipimesi pareiškė jis, sakydamas, kad Kijevas nieko nebijo.

„Labai svarbu dabar pamatyti, kas yra tikrasis mūsų draugas ir partneris, o kas ir toliau gąsdins Rusijos Federaciją žodžiais, – sakė jis. – Mes esame savo žemėje“.

„Žaibiškas karas“

Savo kreipimesi V. Putinas ne kartą užsiminė, kad Ukraina iš esmės yra Rusijos dalis.

Jis apkaltino Kijevą rusakalbių persekiojimu ir „žaibiško karo“ rengimu prieš atsiskyrusius Donecko ir Lugansko regionus Ukrainos rytuose.

„Kalbant apie tuos, kurie užgrobė ir turi valdžią Kijeve, reikalaujame, kad jie nedelsdami nutrauktų savo karines operacijas, – sakė V. Putinas. – Priešingu atveju visa atsakomybė dėl besitęsiančio kraujo praliejimo guls ant Ukrainoje valdančio režimo sąžinės“.

„Ukrainos, kaip instrumento konfrontacijai su mūsų šalimi, panaudojimas mums kelia rimtą, labai didelę grėsmę“, – sakė V. Putinas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pavadino V. Putino žingsnį „akivaizdžiu Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimu“, o jo užsienio reikalų ministras pažadėjo Rusijai naujas sankcijas.

ES vadovai Ursula von der Leyen ir Charlesas Michelis pažadėjo, kad blokas „reaguos sankcijomis prieš tuos, kurie dalyvauja šiame neteisėtame akte“.

Maskva pasirašė sutartis, leidžiančias rytų Ukrainoje kurti karines bazes

Naujosios Maskvos draugystės sutartys, sudarytos su apsišaukėliškomis Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis, leidžia Rusijai įkurti ir valdyti savo karines bazes Rytų Ukrainoje.

Rusijos Valstybės Dūmos tinklalapyje paskelbtuose susitarimuose taip pat minima bendra sienų apsauga.

Numatyta, kad sutartis iš pradžių galios 10 metų su galimybe ją automatiškai pratęsti.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė į Rytų Ukrainą įvesti karius, kad jie kartu su ten jau esančiomis pajėgomis užtikrintų „taiką“ „Luhansko ir Donecko liaudies respublikose“, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

JAV ir jų sąjungininkės JT Saugumo Taryboje kritikavo Rusijos veiksmus Ukrainoje

Skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Jungtinės Valstijos griežtai sukritikavo Rusiją, į separatistines teritorijas Rytų Ukrainoje nusiuntusią savo pajėgas. „Jūs vadinate tai taikos daliniais, - pirmadienio vakarą Niujorke Rusijos adresu sakė JAV ambasadorė JT Linda Thomas Greenfield. – Tai visiška nesąmonė“.

Ukrainos ir Vakarų šalių prašymu sušaukto posėdžio pradžioje JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rosemary DiCarlo sakė: „Ateinančios valandos ir dienos bus kritiškos. Didelio konflikto pavojus realus, jo būtina vengti bet kokia kaina“. Ji pareiškė „labai apgailestaujanti“ dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo „dislokuoti dalinius Rytų Ukrainoje“.

V. Putinas pirmadienį pripažino separatistinių teritorijų Rytų Ukrainoje – „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ – nepriklausomybę. Savo kalboje per televiziją jis, be to, paskelbė, kad rusų pajėgos šiose teritorijose užtikrins „taiką“. Susitarimas su separatistais numato „abipusę paramą“ puolimo atveju bei „bendrą sienų apsaugą“.

Iš Ukrainos V. Putinas pareikalavo „nedelsiant“ nutraukti bet kokius karinius veiksmus šalies rytuose. Priešingu atveju Kijevui teks „visa atsakomybė už galimą tolesnį kraujo liejimą“. Jis dar kartą apkaltino Kijevą Rytų Ukrainoje vykdant rusų gyventojų „genocidą“ ir siekiant branduolinio ginklo.

JAV ambasadorė L. Th. Greenfield sakė, kad V. Putino kalba buvo „virtinė pasipiktinimą keliančių, neteisingų teiginių“, kurių tikslas „sukelti dingstį karui“.

Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia pabrėžė, kad jo šalies sienos, nepaisant Rusijos veiksmų yra „nekintamos“. Ukraina paragino Rusiją „atšaukti“ separatistinių Ukrainos teritorijų pripažinimą, „grįžti prie derybų stalo“ ir nurodyti „nedelsiant išvesti savo okupacines pajėgas“.

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia atsakė: „Liekame atviri diplomatijai, diplomatiniam sprendimui“. Jis pridūrė: „Tačiau mes neketiname leisti, kad Donbase vėl lietųsi kraujas“.

Saugumo Tarybos narės, įskaitant Prancūziją, Norvegiją, Airiją, Keniją, Ganą ir Jungtinius Arabų Emyratus, sukritikavo Rusijos veiksmus. Britų pasiuntinė Barbara Woodward sakė, kad Taryba turi vieningai paraginti Rusiją „deeskaluoti padėtį ir laikytis įsipareigojimų“. Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha, turėdamas omenyje Rusijos veiksmus, klausė: „Kas kitas?“

Veto teisę turinti Kinija tuo tarpu aiškiai nepasmerkė Rusijos žingsnių, tačiau paragino visas konflikto šalis „elgtis santūriai“. Visos pusės turi vengti veiksmų, „kurie kursto įtampą“, - sakė Kinijos ambasadorius JT Zhang Junas. Jo šalis sveikins „visas pastangas diplomatiniu būdu sureguliuoti konfliktą“.

Beveik dvi valandas trukusio įtempto posėdžio pabaigoje Ukrainos ambasadorius nusivylęs pareiškė, kad JT „serga“ ir yra „apimtos Kremliaus platinamo viruso“.

G. Nausėda su EVT pirmininku aptarė galimą sankcijų Rusijai paketą

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles‘iu Micheliu. Šalies vadovas su EVT pirmininku aptarė galimą Europos Sąjungos (ES) reakciją į Rusijos sprendimą pripažinti Ukrainoje esančias Donecko ir Luhansko „respublikas“, pranešė Prezidentūra.

Prezidentas pokalbyje akcentavo, kad šie Rusijos veiksmai yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, taip pat ir Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimas, kuris turi susilaukti atitinkamo atsako iš ES. Šalies vadovas su EVT pirmininku aptarė galimą sankcijų Rusijai paketą, reaguojant į nelegalius Rusijos veiksmus.

„Tarptautinės teisės ignoravimas ir suverenios šalies teritorinio vientisumo negerbimas yra visiškai netoleruotini. Tarptautinė bendruomenė turi nedelsiant reaguoti į šiuos Rusijos veiksmus ir neleisti tokio elgesio įtvirtinti kaip naujos normos“, – teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas akcentavo, kad Vakarų pasaulis turi tvirtai palaikyti Ukrainą susidariusioje situacijoje ir imtis ryžtingų veiksmų užkertant kelią tolesnei eskalacijai.

Kremlius: V. Putinas pripažins Ukrainos separatistinių teritorijų nepriklausomybę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Rytų Ukrainos separatistinių respublikų nepriklausomybę, pirmadienį sakoma Kremliaus pranešime, kuriame priduriama, kad apie savo sprendimą jis pranešė Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams.

„Artimiausiu metu prezidentas planuoja pasirašyti įsakymą“, – nurodė Kremlius. Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu „išreiškė nusivylimą“ V. Putinui dėl šio sprendimo.