Ar susiskaldę Prancūzijos kairieji gali sutelkti jėgas prieš E. Macroną?

Ar susiskaldę Prancūzijos kairieji gali sutelkti jėgas prieš E. Macroną?


Vos prieš penkerius metus Prancūzijai vadovavo socialistas Francois Hollande'as. Dabar šalininkai svarsto, ar kairieji būsimoje kovoje dėl prezidento posto sugebės pademonstruoti ką nors reikšmingesnio.


Likus mažiau nei 100 dienų iki balsavimo, daugelio šalies kairiųjų partijų kandidatams beveik tikrai gresia iškristi jau per pirmąjį ratą – nebent jos atsižvelgtų į raginimus susivienyti už vieną kandidatą.


Apklausos nuosekliai rodo, kad tik kraštutinių kairiųjų Jeanas Lucas Melenchonas, prieš penkerius metus per pirmąjį ratą surinkęs 20 proc. balsų, šį kartą gali viršyti 10 proc. palaikymą. Kiti įstrigę ties vienženkliu skaičiumi, todėl mažai tikėtina, kad nors koks kairiųjų pažiūrų varžovas sukels problemų antros kadencijos sieksiančiam Emmanueliui Macronui.


Tai stulbinamas likimo pasikeitimas, ypač socialistams, kurių kandidatės Paryžiaus merės Anne Hidalgo populiarumas kažkur apmiręs klaidžioja apklausose. Tai ją paskatino paraginti J. L. Melenchoną, žaliųjų kandidatą Yannicką Jadot, komunistus ir kitus suvienyti jėgas, bet visi šią mintį atmetė.

REKLAMA


Tuo metu buvusi socialistų ministrė Christiane Taubira, gerbiama partijos veikėja, pareiškė „svarstanti“ prisidėti prie kovos, siekiant susivienijimo, bet tai tik dar labiau sumaišė šachmatus lentoje.


Atrodo, kad dauguma kairiųjų rinkėjų susitaikę, jog 2022-ieji nebus jų atsigavimo metai, nors prastėjanti perkamoji galia, nelygybė ir klimato kaitos keliamos grėsmės paprastai yra svarbiausios rinkimų problemos. „Kairieji moka kainą už tai, kad negali susėsti diskutuoti ir kurti bendro projekto, – sakė „žaliuosius“ remiančio Jaunųjų ekologų judėjimo narė Clemence Dolle. – Mes tai turėjome padaryti prieš dvejus metus – dabar jau per vėlu“.


Politologas Gerard‘as Grunbergas tai vertina kaip „nelaimę“. Kairė niekada nebuvo taip susiskaldžiusi nuo Penktosios Respublikos pradžios. Greta trijų didžiausių kairiųjų grupių yra pusšimtis nišinių partijų, iš kurių tik kelios entuziastingai pritaria iniciatyvai „Žmonių balsas pirmiausia“, kurią aktyvistai, tikėdamiesi mesti rimtą iššūkį dešiniesiems išrinkdami vieną kandidatą, numato sausio pabaigoje. Apklausos rodo, kad kairiųjų kandidatas per pirmą balsavimo ratą galėtų gauti daugiausia 30 proc. balsų.

REKLAMA


Vis dėlto, nors diskusijose vyrauja imigracijos ir saugumo baimės, pasak Lilio universiteto politologo Remi Lefebvre'o, Prancūzijos politinis svorio centras nepasislinko visam laikui į dešinę. „Kairieji turi rinkėjų potencialą, bet nesugeba jo išnaudoti“, – sakė jis, pabrėžęs „pasitikėjimo problemą – kairiųjų siunčiamas žinutes sunku parduoti ir apginti“. Pavyzdžiui, raginimai paspartinti kovą su visuotiniu atšilimu plačiai suvokiami kaip reikalaujantys aukų, pakenksiantys darbo vietų kūrimui ir augimui, o tai sunkiai pritraukia balsus.


„Geras įvaizdis nevirsta kapitalu per rinkimus, kai diskutuojama saugumo ir imigracijos klausimais, kairieji čia visiškai nedalyvauja“, – sakė politikos analitikas Stephane'as Rozesas.


Dėl to kairiesiems, jei jie nori atsigauti po rinkimų balandį, dar labiau reikia kurti bendrą frontą.