Dilema žmonijai: išmaitinti 10 mlrd. žmonių nesugriaunant planetos

Dilema žmonijai: išmaitinti 10 mlrd. žmonių nesugriaunant planetos


Penktadienį ekspertai iš viso pasaulio susirinko Ženevoje, kur bus deramasi dėl itin išsamaus žemės panaudojimo poveikio klimato kaitai mokslinio vertinimo. Mokslininkų verdiktas parodys žmonijos pasirinkimų svarbą bandant išmaitinti 10 mlrd. Žemės gyventojų, tuo pačiu nesunaikinant pačios planetos.


Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita apie žemės panaudojimą, tikėtina, parodys, kaip maisto pramonė, nevaldomas išteklių išnaudojimas ir net bandymai numalšinti blogiausius klimato kaitos padarinius kelia grėsmę mūsų visų ateičiai.


Ataskaitoje mokslininkai taip pat pateiks verdiktą pasaulinės nelygybės klausimu, apibūdindami planetą, kurioje milijardai maisto pertekusių žmonių kasdien išmeta didžiulį maisto kiekį, kai tuo pat metu šimtai milijonų gyventojų kitur eina miegoti alkani.


Mokslininkų teigimu, žemės panaudojimo svarba ilgą laiką buvo nuvertinama.


„Kai pasižiūrime tiek į besikeičiančio klimato padarinius, tiek ir į klimato kaitos priežastis, tampa aišku, kad žemės panaudojimas yra ypatingai svarbus“, – naujienų agentūrai AFP sakė aplinkosaugos grupės „The Nature Conservancy“ viceprezidentė Lynn Scarlett.


Dėl žemės ūkio ir miškų kirtimo išsiskiria apie ketvirtadalis visų Žemės temperatūra didinančių šiltnamio dujų. Tuo tarpu pramoninei žemdirbystei sunaudojama apie trečdalis visos Žemės sausumos ploto ir net 74 proc. gėlo vandens.

REKLAMA


Pasaulio gamtos fondo (WWF) vyriausiasis patarėjas klimato kaitos klausimais Stephenas Cornelius tikino, kad pasauliui reikia „itin skubaus perversmo žemės naudojimo srityje“.


„Tai yra ir mūsų žemdirbystės įpročiai, mūsų mityba, miškų ir kitų gamtos ekosistemų apsauga“, – sakė S. Cornelius.


„Mano ūkis, mano maistas“


Kalbėdamas Ženevoje vykstančios konferencijos atidaryme, IPCC pirmininkas Hoesung Lee tvirtino, kad žemės panaudojimo poveikio vertinimas paveiks kiekvieną.


„Galima sakyti, ši ataskaita bus apie mano kraštovaizdį, mano ūkį, mano maistą“, – sakė Hoesung Lee.


Savo ruožtu naujoji Jungtinių Tautų (JT) aplinkosaugos programų vadovė Inger Andersen 1 200 puslapių dokumentą vadino „ypatingai svarbia mokslo dalimi“.


„Panaudojama žemė gali arba išleisti, arba sugerti šiltnamio dujas. Ar žemė turės teigiamą, ar neigiamą poveikį besikeičiančio klimato pasauliui, priklauso tik nuo mūsų“, – kalbėjo I. Andersen.


Prognozuojama, kad pasaulio populiacija iki XXI a. vidurio pasieks 10 mlrd. žmonių ribą. Mokslininkai jau kurį laiką baiminasi, kad visiems Žemės gyventojams maisto tiesiog neužteks. Pagrindinės būsimo maisto trūkumo problemos – mėsa ir maisto atliekos. Skaičiuojama, kad iki 30 proc. viso pagaminamo maisto atsiduria sąvartynuose.

REKLAMA


„Nors dirbamos žemės yra pakanka išmaitinti visus Žemės gyventojus, šiuo metu vis dar yra 820 mln. žmonių, kurie kasnakt eina miegoti alkani“, – sakė „Climate Action Network“ grupės patarėjas Stephanas Singeris.


Prie klimato kaitos smarkiai prisideda ir mėsos pramonė. Gyvulių pašarui naudojamoms sojos pupelėms auginti reikia daug dirbamos žemės, kuriai pasiekti yra kertami šiltnamio dujas sugeriantys miškai.


Kompromisai?


Pernai spalį paskelbta IPCC ataskaita apie tai, ar įmanoma sustabdyti temperatūros kilimą ties 1,5 laipsnių Celsijaus riba, kaip tai numato 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, įžiebė protestus visame pasaulyje, kuriuose žmonės reikalavo keisti klimato politiką iš esmės ir atsižvelgti į mokslininkų išvadas.


Naujoji IPCC ataskaita apie žemės panaudojimą taip pat atskleis dykumėjimo ir natūralių organizmų buveinių nykimo mastą. Ypač nukenčia pusiaujo miškai – kasmet išnyksta Lietuvos dydžio miškų plotai.


Ataskaitoje mokslininkai taip pat pateiks kelis galimus kompromisus. Tarp jų – siekis subalansuoti maisto gamybai naudojamus dirbamos žemės plotus su visuotinio atšilimo prevencijai pasitarnaujančiais miškų ir bioenergetikos projektų plotais.


„Turime atsitraukti nuo žalingos pramoninės žemdirbystės, kuri yra paremta chemikalais, kuri kerta medžius ir teršia atmosferą. Pranašiški ženklai didelėms žemės ūkio bendrovėms – jau akivaizdūs“, – pareiškė aplinkosaugos kampanijos „ActionAid“ klimato politikos koordinatorė Teresa Anderson.