Šiandienos aktualijos: nevienodos sąlygos gydytis, darbo vieta sau ir daugiabučiai – pamestinukai

Šiandienos aktualijos: nevienodos sąlygos gydytis, darbo vieta sau ir daugiabučiai – pamestinukai


Sąlygos gydytis – nevienodos. Darbo vieta sau – įmanoma misija? Dauguma daugiabučių – vis dar pamestinukai. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 47-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Sąlygos gydytis – nevienodos


Aukščiausioji audito institucija atliko Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) auditą – jo metu buvo vertintas teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutarčių sudarymo procesas. Auditorių išvada – gyventojai, nors įmokas moka vienodomis sąlygomis, turi skirtingas galimybes gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Valstybės kontrolė kasmet atlieka PSDF konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditą ir teikia Seimui audito išvadą ir ataskaitą. Šiemet pristatydamas auditorių išvadas valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, atrodo, turėjo daugiau klausimų nei atsakymų į juos.


„Ar normalu, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams gydymas kainuoja skirtingai? Mūsų šalyje veikia penkios teritorinės ligonių kasos. Pasirodo, gyventojas, priklausomai nuo to, kurioje teritorinės ligonių kasos teritorijoje yra, turi skirtingas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas. O dviejų gyventojų, gavusių paslaugas toje pačioje gydymo įstaigoje, tačiau priklausančių skirtingoms teritorinėms ligonių kasoms, paslaugų įkainis gali būti kitoks, ir laukti eilėje pas gydytoją jiems gali tekti ilgiau. Taip būti neturėtų, juk įmokas visi mokame vienodomis sąlygomis“, – sako A. Dulkys.

REKLAMA


Daugiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.


Šiandienos aktualijos: nevienodos sąlygos gydytis, darbo vieta sau ir daugiabučiai – pamestinukai


Darbo vieta sau – įmanoma misija?


Užimtumo tarnyba šiemet surengė tris savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atrankas. Jų metu susikurti darbo vietą panoro 821 pareiškėjas, tačiau pagal vertinimo kriterijus tinkamomis finansuoti buvo pripažintos 426 paraiškos. Didžiausio susidomėjimo sulaukta Vilniaus apskrityje, mažiausio – Panevėžio krašte.


Audronė FILIMANAVIČIENĖ


Paraiškos paramai gauti steigiant darbo vietą sau buvo priimamos visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose. Užimtumo tarnyba skelbė galinti skirti subsidiją darbo vietai sau steigti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse. Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas galėjo teikti tie darbo ieškantys asmenys, kurie kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą, kuriame numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė.


„Tokią teisę gavo darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, darbingo amžiaus neįgalūs bedarbiai, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, ir bedarbiai iki 29 metų“, – pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskaitė. Jos teigimu, vertinant savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas, daug dėmesio buvo skiriama ir užimtumui kaimo vietovėse didinti bei didžiausio nedarbo teritorijose gyvenantiems bedarbiams.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.


Šiandienos aktualijos: nevienodos sąlygos gydytis, darbo vieta sau ir daugiabučiai – pamestinukai


Dauguma daugiabučių – vis dar pamestinukai


Mūsų šalyje tik penktadalis daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų yra susibūrę į bendrijas. Dauguma tokių namų butų savininkų ir toliau nesirūpina bendru turtu.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Seime periodiškai rengiamos diskusijos, kaip žmonių gyvenimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (visų pirma – senos statybos) padaryti komfortiškesnį ir kartu padidinti butų savininkų atsakomybę už bendrojo naudojimo patalpas. Štai dar prieš kelerius metus siūlyta suteikti galimybę daugiabučių namų gyventojams išrinkti bendruomenės atstovus, kurie turėtų tam tikrus įgaliojimus atstovauti viso daugiabučio namo gyventojų interesams, nes dabartinė bendrijų kūrimo tvarka iš esmės neatspindi realybės ir yra per daug sudėtinga. Todėl ten, kur nesusiformuoja bendrijos, būtų galima supaprastinti atstovavimo tvarką, kad namo gyventojai galėtų turėti bendruomenės atstovą ar įgaliotinį, netaikant tokių griežtų reikalavimų kaip bendrijoms.


Tai – tik viena iš Seime periodiškai keliamų idėjų, kaip paskatinti daugiabučių namų gyventojus labiau rūpintis savo valdomu bendru turtu. Tačiau diskusijos keičia diskusijas, o situacija iš esmės nesikeičia: net 80 proc. daugiabučių nėra bendrijų. Tiesa, beveik visi tokie daugiabučiai turi paskirtą administratorių, tačiau dauguma gyventojų šių administratorių net nėra matę. Tad ką daryti, kad diskusijos virstų teisės aktu ir daugiabučiai turėtų realius šeimininkus?


Atsakymai į tai – rubrikoje „Aktualu“.