Šiandienos aktualijos: netvarka daugiabučių kiemuose, paradoksai Lietuvoje ir nelegalai

Šiandienos aktualijos: netvarka daugiabučių kiemuose, paradoksai Lietuvoje ir nelegalai


Daugiabučių kiemai vis dar laukia tvarkos. Lietuva – paradoksų valstybė. Nelegaliai dirbančių asmenų nemažėja. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 10-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Daugiabučių kiemai vis dar laukia tvarkos


Daugelis Lietuvos miestų daugiabučių gyventojų yra patyrę nuožmios kovos dėl parkavimo vietų epizodų. Gal pagaliau bus įgyvendintos siūlomos idėjos ir įveiktas automobilių statymo chaosas daugiabučių namų kiemuose?


Arūnas MARCINKEVIČIUS


„Senųjų daugiabučių kiemai yra tiksinti bomba, verčianti gyventojus ne tik rizikuoti savo turtu, bet ir pažeisti įstatymus. Gatvių važiuojamosios dalys yra virtusios automobilių stovėjimo aikštelėmis. Ant vejų ir šaligatvių surikiuotos transporto priemonės niokoja želdynus, o vairuotojai už tai baudžiami piniginėmis baudomis, siekiančiomis net 90 eurų“, – piktinasi architektas Vytas Lužys.


Problemos aktualumą patvirtina ir draudikų duomenys. Kas dešimtas vairuotojas, norėdamas pastatyti automobilį ankštoje aikštelėje, yra pakenkęs savo ar kito vairuotojo automobiliui, o kas penktas yra „užkabinęs“ kitą automobilį durelėmis. Dažniausiai ši žala siekia iki poros šimtų eurų, tačiau būna ir atvejų, kai viršijama ir 1 000 eurų siekianti suma. Paprastai tokiais atvejais nukenčia automobilių važiuoklės ir kėbulai.


Daugiabučių namų kiemuose kasdien vyksta ir nebylūs kaimynų karai. Nieko nestebina istorijos apie piktybiškai subraižytus automobilius, ant stogų ar variklių gaubtų numestas plytas ir net pradurtas padangas. Dažniausiai tokių chuliganiškų priemonių imasi vairuotojai, įsitikinę, kad tam tikra stovėjimo vieta jiems priklauso pagal nerašytą susitarimą. Todėl kaimynas ar svečias, kai ten palieka savo automobilį, būna „nubaustas“.

REKLAMA


Daugiau apie tai – rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: netvarka daugiabučių kiemuose, paradoksai Lietuvoje ir nelegalai


Lietuva – paradoksų valstybė


„2018 m. šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc. Užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo“, – nurodoma Europos Komisijos (EK) paskelbtoje Lietuvos ekonomikos iššūkių ataskaitoje. Tačiau tuo pat metu pagrūmota dėl skaudulių, kurių niekaip neįveikiame. Pirmiausia – dėl pajamų nelygybės ir atskirties.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


EK pristato kiekvienai Europos Sąjungos (ES) šaliai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti tos šalies ekonomikos iššūkiai. Tai vienas iš Europos semestro ciklo etapų, po jo šių ataskaitų pagrindu, aptarus jas su ES valstybėmis, gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.


Kaip minėta, Lietuvos ataskaitoje pabrėžiama, kad pernai šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc., užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo. Toks nedarbo lygis, koks yra šiandien, pastarąjį sykį buvo tik 2008 m. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2018-aisiais nedarbo lygis sumažėjo iki 6,2 proc., o paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 6 proc.


Viltingai kalbama ir apie tolesnes ekonomikos perspektyvas. Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2019 ir 2020 m. mūsų šalies ekonomika toliau augs, nors ir lėčiau – atitinkamai 2,7 ir 2,4 proc.


Lietuvos viešieji finansai 2018 m. buvo su perviršiu. Perviršio tikimasi ir 2019-aisiais, o valstybės skola turėtų sumažėti.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Problema“.


Šiandienos aktualijos: netvarka daugiabučių kiemuose, paradoksai Lietuvoje ir nelegalai


Nelegaliai dirbančių asmenų nemažėja


Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praėjusiais metais nustatė beveik pusantro karto daugiau nelegalaus darbo atvejų nei 2017-aisiais, nors patikrinimų buvo atlikta mažiau.


Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas


Prekybos sektoriuje buvo nustatyta daugiausia nedeklaruoto darbo atvejų: nežymimas visas darbo laikas ar naktinis darbas, nemokama už viršvalandžius, dirbama ne darbo grafike nustatytu laiku. Statybos sektoriuje buvo rasta daugiausia nelegaliai dirbusių asmenų – daugiau nei 60 proc. visų dirbusiųjų nelegaliai.


Beje, statybvietėje, nustačius nelegalaus darbo atvejį, dažnai neįmanoma išsiaiškinti, kokių ūkio subjektų naudai asmenys dirbo. Šie asmenys tiesiog pabėga arba teigia nežinantys, kokioje įmonėje dirba. Generaliniai rangovai verčia kaltę subrangovams, o su pastaraisiais susisiekti nepavyksta. Darbuotojų, turinčių teisę patekti į statybvietę, sąrašai būna formalūs ir realios padėties neatspindi.
Nedžiugina ir tai, kad vis daugiau nustatoma nelegaliai dirbančių užsieniečių.


Pernai jų išaiškinta beveik dukart daugiau nei 2017 m. Individualiuosiuose statybos objektuose dažniausiai nelegaliai dirba ukrainiečiai, neturintys leidimų nei gyventi, nei dirbti mūsų valstybėje. Šie asmenys turi Šengeno šalių vizas ir leidimus dirbti Lenkijoje arba į mūsų šalį yra atvykę savo iniciatyva, pasinaudoję beviziu režimu.


Plačiau šia tema – rubrikoje „Aktualu“.