G. Landsbergis: apie biudžeto projektą, naujus mokesčius ir „valstiečių“ priešus

G. Landsbergis: apie biudžeto projektą, naujus mokesčius ir „valstiečių“ priešus


Kalbėdamas „Žinių radijuje“, opozicijos lyderis ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis palietė biudžeto projekto, naujų mokesčių bei „valstiečių“ temas.


G. Landsbergis sako, kad Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų biudžeto projekte nevykdomi jokie pažadai, kurie buvo duoti verslo atstovams.


Kartu konservatorių lyderis priminė ir premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva praėjusiais metais pasirašytą platų partijų susitarimą dėl išlaidų gynybos sektoriui didinimo. Šis susitarimas, tvirtina G. Landsbergis, taip pat nevykdomas.


„Visą biudžetą galima labai aiškiai pavadinti netesybų biudžetu, nes iš kiekvieno komiteto grįžę mūsų frakcijos žmonės pastebi, kad jų profesinė sąjunga ar kokie nors atstovai, ar ministerija ateina ir sako – mums davė pažadą. Ir ne tik „orinį“ pažadą, bet pasirašė sutartį“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.


Jo teigimu, duoti pažadai nevykdomi visoms visuomenės grupėms – policininkams, pasieniečiams, mokytojams, medikams ir kitiems. Taip pat, teigia TS-LKD lyderis, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė neįgyvendina ir pasirašyto susitarimo dėl gynybos išlaidų didinimo.


„Praėjusiais metais premjeras mus pakvietė pasirašyti gynybos susitarimą: 2,5 proc. nuo BVP iki 2030 metų. Neauga. Nėra išpildomas tas susitarimas. Partijos buvo pakviestos pasirašyti, ir mes nustebome – ganėtinai geranoriškai manėme, kad premjeras iš tikrųjų pradeda rimtai žiūrėti į gynybą, bet ne, tas klausimas nebeaktualus“, – pridūrė G. Landsbergis.

REKLAMA


G. Landsbergis taip pat sako, kad, Seime priėmus mokestinius siūlymus bankams ir prekybos centrams, už juos susimokės vartotojai.


„Man atrodo, kad, jei tai ateis į Seimą ir nebus didžiulių protestų, tai tie įstatymai bus priimti. Prezidentas galbūt tars žodį, o po metų turėsime situaciją, kad didelė dalis Lietuvos žmonių, kurie perka prekes prekybos centruose, kurie yra oligopolinė rinka, ima paskolas arba turi paskolas bankuose, kurie dar labiau oligopolinė rinka, tai tie žmonės susimokės, o kas bus atsakingas, tai aš nežinau“, – penktadienį laidoje „Opozicija“ sakė G. Landsbergis.


Jo teigimu, yra didelė tikimybė, kad prekybos centrų apmokestinimui bus pritarta.


„Manau, kad yra didelė tikimybė, kad jie tą priims. Nematau galimybės ir poreikio nediskutuojančią pusę pasodinti prie stalo ir diskutuoti, jie nenori diskusijos. Mes pasakėme, už tą mokestį susimokės klientai“, – teigė G. Landsbergis.


Ketvirtadienį vakare Seimas ėmėsi anksčiau atidėto įstatymo projekto dėl bankų, kredito unijų apmokestinimo.


Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

REKLAMA


Projektą parengęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.


Seimas po pateikimo taip pat yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.


Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.


Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė mano, kad Lietuva atsidurtų šalia tokių valstybių, kurios linksniuojamos kaip nepatrauklios investicijoms dėl savo neprognozuojamumo, ypač mokestinėje aplinkoje.


G. Landsbergis teigia, kad ne bankai, verslo atstovai ar patys konservatoriai – „valstiečių“ priešas, o viešasis sektorius, kuris netrukus išeis į gatves. Pasak G. Landsbergio, viešasis sektorius yra nuskurdintas ir paliktas.


„Dabar jie bando parodyti simuliacijas, „mes dabar kovosime su bankais". Niekas su bankais nebekovos, nes žmonės išeis į gatves, išeis medikai į gatves, vieną dieną išeis mokytojai į gatves. Čia didžioji problema ir tą problemą bandoma maskuoti šalutiniais dalykais. Aš dėsiu pastangas, kad mes nepamestume fokuso nuo pagrindinio dalyko (...). Mano fokusas – pažiūrėti, kas darosi su viešuoju sektoriumi. Kuris paliktas ir nuskurdintas, buvo jo neklausoma, ir jis visiškai praradęs balsą tol, kol neužima ministerijos. Kuomet užima ministeriją, tuomet pasirašo sutartį“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.


Pasak TS–LKD lyderio, „valstiečiai“ savo kadencijoje viešajam sektoriui skiria per mažai dėmesio.



„Valdantieji ieško patogių priešų. Patogūs priešai – konservatoriai, bankai bei prekyba ir t. t. Tai, kad visuomenei atrodytų, štai kokią kovą mes susikūrėme, kuri yra patogi. Bet realiai tikrieji žmonės, su kuriais jie yra pradėję kovą, tai yra medikai. Kurie ketvirtadienį sėdėdami pas mus frakcijos posėdyje klausė, kodėl yra surinkta 600 mln. eurų mūsų pinigų, ir mes turime juos taupyti, mes juos uždirbame. Savo kruvinu darbu kiekvieną dieną. Pensininkai, kurie klausia, kodėl reikia taupyti pensijas, kurias mes sunešėme – 400 mln. eurų. Kodėl jos padėtos ir užrakintos, nes pažadai yra duoti kiti. Ugniagesiai, kurie sako, kad neturi elementarių priemonių padangoms gesinti Alytuje. Čia yra tikrieji valdančiųjų priešai, kurie juos patys ir pasidarė“, – teigė jis.


Iš bankų mokesčio planuojami surinkti 60 mln. eurų Lietuvos biudžeto deficito skylių neužkamšys, sako G. Landsbergis.


„Šiandien Lietuvos biudžete yra beveik 1 mlrd. eurų deficitas. (...) Kalbant apie bankų mokestį – tai jis yra 60 mln. eurų, tai akivaizdu, kad jis niekaip to milijardo nepridengs. Tai labiau piarinis mokestis“, –teigė G. Landsbergis.


Pasak jo, minėti 60 mln. eurų bus tiesiog perkelti ant klientų, imančių paskolas, pečių.


„Lietuvoje mes turime 2, na, 2,5 banko, (...) taip pusiau juokais sakome. Kažkas lygina su Lenkija, kad ji turi tą mokestį ir viskas ten yra gerai, bet joje yra 76 bankai. Jų konkurencija lemia, kad tas mokestis, pasidalinamas visų, žalos nepadaro vartotojams ir klientams. (..) Jei net 76 bankai susiderina tam tikra prasme įkainius ar palūkanas ir sugeba pakelti per visą rinką tą mokestį, kad iš vartotojų atgal susigrąžintų praradimus, tai Lietuvoje 2,5 banko tikrai tai padarys.


Tai vakar buvo toks pasiūlymas, kad šitą mokestį pavadinti ne bankų, o klientų, kurie ima paskolas, mokesčiu. 60 mln. eurų bus perkelta ant klientų, ir viskas“, – laidoje sakė TS-LKD pirmininkas.


G. Landsbergio teigimu, galimybių opozicijai sustabdyti šį mokestį jis beveik nemato.


„Beveik nematau tame galimybių. (...) Paskutinį žodį turės tarti ir prezidentas, įvertinęs, kaip viskas atrodo“, – pridūrė jis.