Ekonomistas: Lietuvai naudingesnis būtų vasaros laikas, bet Europa, greičiausiai, nuspręs kitaip

Ekonomistas: Lietuvai naudingesnis būtų vasaros laikas, bet Europa, greičiausiai, nuspręs kitaip


Sekmadienį laikrodžių rodyklės bus sukamos valanda atgal ir įsigalios žiemos laikas. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ekonomine ir žmonių gerovės prasme laiko sukiojimo idėja yra naudinga, bet, greičiausiai, Europoje bus nuspręsta pasilikti prie žiemos laiko.


„Lietuvai naudingesnis būtų vasaros laikas, nes būtų vidutiniškai daugiau šviesos valandų gyventojams. Bet, neabejotinai, bus pasirinktas žiemos laikas. Jį rinksis Suomija, (...) automatiškai Estija irgi turės tą patį laiką. Tuomet Lietuva ir Latvija liks vienintelės šalys su Rumunija ir Bulgarija. Jei jos pasirinktų vasaros laiką, būtų kitoje laiko zonoje, kas nemanau, kad yra realu.


Sakyčiau, kad realesnis scenarijus – visos ES šalys „sukristųׅ“ į vieną zoną, tuomet būtume kaip Kinija ar Indija, kuriose yra viena laiko zona, ir tuomet patys žmonės adaptuoja savo gyvenimo būdą prie laiko, o ne atvirkščiai“, – Eltai teigė ekonomistas.


Apskritai laiko sukiojimą Ž. Mauricas vertina pozityviai ir teigia, kad tai maksimizuoja šviesių valandų skaičių.


„Laiko sukiojimo idėja atsirado, siekiant pailginti šviesius vakarus vasaros laikotarpiu tam, kad žmonės, grįžę iš darbų, galėtų daugiau laiko leisti lauke, o jei ir liktų namie – mažiau naudotų elektros energijos ir vietoje to būtų naudojama natūrali saulės šviesa.


Žiemą tai tampa nebeaktualu, nes vakarai vis tiek tamsūs, bet rytai būna šviesesni, ir tada susitaupo elektros energija. Apskritai laiko sukiojimas maksimizuoja šviesių valandų skaičių vidutiniškai vienam gyventojui, darant prielaidą, kad gyventojas keliasi 7 valandą ryto, o eina miegoti 23 valandą vakare“, – sakė Ž. Mauricas.

REKLAMA


Pasak jo, sutarimo Europoje dėl to, kad nebesuktume laikrodžių, nebus lengva pasiekti, nes tam reikalingas visų šalių pritarimas. Visgi, Ž. Maurico teigimu, tai Lietuvai galbūt būtų tik į naudą.


„Sunku vertinti politinį pjūvį (...), ypač turint omenyje, kad yra kitų prioritetinių klausimų. Taip pat yra šalys, kurios atvirai priešinasi laiko sukiojimo atsisakymui. Atsižvelgiant į tai, manau, tikimybė nėra labai didelė prieiti bendro sutarimo. Galbūt tai nėra blogai Lietuvai, nes būtų įvestas žiemos laikas ir prarastume labai daug šviesių valandų“, – komentavo jis.


Pasiteiravus apie tai, kokia situacija šiuo metu vyrauja Europos lygmeniu, Europos Komisijos (EK) Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė teigė, kad šiuo metu niekas nėra pasikeitę ir sprendimas yra Europos Sąjungos (ES) Tarybos rankose, t. y. ES ministrų rankose.


„Mūsų žiniomis, situacija yra tokia pati. 2018 metais EK pasiūlė sprendimą jau šiemet nustoti sukioti laiką visoje ES, kuris laikas tinkamesnis – vasaros ar žiemos – palikti pačioms valstybėms. Bet pačios valstybės, ES Taryba iki šiol nerado bendro sprendimo.


Kaip jau žinoma, Europos Parlamentas (EP) šių metų kovo mėnesį pritarė EK pasiūlymui nustoti sukioti laiką, bet atidėti taikymą iki 2021 metų. EP pozicija yra ta – valstybės narės turi pranešti EK iki 2020 metų balandžio mėnesio savo pasirinkimą (...). EK tikisi, kad visgi ES Taryba ras bendrą poziciją šiuo klausimu ir nutars, ką daryti“, – sakė Agnė Kazlauskaitė.

REKLAMA


EK Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė priminė, kad EK praėjusių metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.


Už tai, jog sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais metais, Europos Parlamentas (EP) balsavo šių metų kovo 26 dieną.


Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.


Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.


Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.