Siūlomas bankų turto mokestis yra teisingas ir leis spręsti socialines problemas, o Lietuvos bankų asociacijos (LBA) perspėjimai apie išaugsiančias bankų paslaugų kainas yra grasinimas visuomenei ir valdžiai, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Reikėtų patikslinti, kad toks mokestis vienu ar kitu būdu taikomas visose ES valstybėse. Viena paskutinių įvedinėjo Lenkija. (...) Tie bankai, kurie veikia Lietuvoje, jie dažniausiai yra ir kitose šalyse. Jų vadovybės dabar elgiasi keistai, bando šantažuoti ir valdžią, ir visuomenę. Net savininkai tų bankų nepalaikytų tokių pareiškimų, nes tai yra socialiai neatsakinga. Žiūrint į pareiškimus, kurie skambėjo vakar, toks vaizdas, kad bandoma gąsdinti, bet mokestis, kaip minėjau, įvestas daugumoje ES valstybių. Tai teisingas mokestis, leidžiantis spręsti socialines problemas visose ES šalyse“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis teigė, kad teiginiai, jog Lenkijoje įvedus tokį mokestį palūkanos pakilo 1 proc. punktu, yra netiesa.

„Čia netiesa. Jei kažkas teigia, kad dėl to pakilo 1 proc. palūkanos, tai reikia patikslinti laiką, kada pakilo ir pažiūrėti, kas dėjosi pasaulinėse rinkose. Šalyse, kur maža konkurencija, iš tikrųjų nesąžiningas verslas, bankai kai kuriais atvejais irgi elgiasi nelabai taktiškai, perkeliama našta būtent vartotojui. Šiuo atveju Lenkijoje konkurencija bankų sektoriuje yra labai didelė. Ten negali būti, kad padidėjo 1 proc., nes visi bankai susitarė perkelti naštą vartotojui. Lenkijos rinka yra labai konkurencinga“, – teigė R. Karbauskis.

Anot jo, skandinaviški bankai savo pagridinėse valstybėse moka daug didesnius mokesčius, nors palūkanos yra mažesnės nei Lietuvoje, todėl Lietuvos bankai negalėtų staiga užsikelti palūkanų.

„Tai yra absurdas. Mes negyvename uždarame inde. Visos šalys tarpusavyje turi kažkokius ryšius. Bankinis sektorius negali Lietuvoje taikyti palūkanų, tris kartus didesnių nei Vokietijoje. Jei taip atsitiktų, į mūsų rinką labai greitai ateitų labai daug bankų, kurie norėtų geresnių palūkanų nei ES“, – laidoje teigė „valstiečių“ lyderis.

LBA perspėjimus dėl pakilsiančių palūkanų R. Karbauskis pavadino „grasinimais valdžiai ir visuomenei“.

„Nepadarę tokio sprendimo mes niekada negyvensime geriau. Lietuva yra viena mažiausiai mokesčių surenkančių šalių, viena iš paskutinių ES. Mes turime kažkaip juos rinkti, kad galėtume didinti atlyginimus, pensijas, mokėti vaiko pinigus. (...) Eina kalba, kiek man žinoma, apie 40 mln. eurų surinktų mokesčių. Tai yra nemaža suma, bet bankiniam sektoriui tikrai nėra didelė suma“, – sakė R. Karbauskis.

Jis taip pat pridūrė artimiausiu metu kreipsiąsis į Lietuvoje esančių bankų savininkus su klausimu, ar tokia pati politika yra ir bankų savininkų.

Siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas, parodė LBA preliminari bankų turto mokesčio poveikio analizė.

Anot LBA, mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų.

Anot analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio, toks mokestis taip pat lemtų bankų paslaugų pabrangimą iki 8 proc. – apie 0,64 euro per mėnesį.

Analizė taip pat parodė, kad bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Prognozuojama, kad būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8-4,6 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

LBA skaičiavimais, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau, o tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypač regionuose. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17-35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP).

„Realiausias diapazonas, kuriame galėtų kilti palūkanos – 0,4 proc. punktų iki 1,4 proc. punktų. Lenkijoje įvedus tokį mokestį jos augo 1,1 proc. punktų“, – sakė analizės vadovas V. Tamkvaitis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.