Lietuvos bankas užsimojo iš mokyklų valgyklų išgyvendinti grynuosius pinigus

Lietuvos bankas užsimojo iš mokyklų valgyklų išgyvendinti grynuosius pinigus


Nors pastaraisiais metais Lietuvoje itin sparčiai auga atsiskaitymų negrynaisiais pinigais skaičius, tačiau mes vis dar velkamės Europos uodegoje. Vienas tokių nepajudinamų bastionų, kur karaliauja grynieji, – mokyklų valgyklos, pabrėžia Lietuvos bankas. Kartu su Finansų ministerija ir kitais partneriais imamasi iniciatyvos, kad mokyklose atsirastų šiuolaikiškų atsiskaitymo alternatyvų.


Mokėjimų taryba, kurioje bendradarbiauja mokėjimo paslaugų teikėjai, vartotojai, įmonės, valstybės institucijos ir mokslo įstaigos, 2019 m. nusprendė pradėti spręsti šį klausimą.


Artimiausiu metu ketinama parengti rekomendacijas, kaip įdiegti atsiskaitymus negrynaisiais daugumoje Lietuvos mokyklų. Siekiant interesų balanso grupėje dalyvauja daugelio suinteresuotųjų šalių atstovai. Tikimasi, kad šios rekomendacijos padės mokyklų administracijoms spręsti kylančius klausimus ir sukurti patogias mokėjimų alternatyvas tėvams ir moksleiviams.


„Galimybė naudotis skirtingais finansiniais produktais – banko sąskaitomis, mokėjimo kortelėmis ar kitomis elektroninio atsiskaitymo priemonėmis – yra susijusi su jaunuolių finansinio raštingumo pasiekimais. Tą atskleidė tarptautinis penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas, kurį kas trejus metus atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Šią savarankiško finansų tvarkymo patirtį vaikai įgaus tada, kai ir tėvai, ir mokykla bus aktyviai į tai įsitraukę, suteikdami ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių priemonių bei galimybių“, – pabrėžia Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros plėtros skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.

REKLAMA


Pasak jo, pirmoji savarankiško finansų tvarkymo patirtis prasideda dar mokyklos valgykloje. Dauguma tėvų pradinukams kiekvieną rytą vis dar į delną įdeda smulkių monetų bandelei, tačiau paaugliui kišenpinigius jau galėtų pervesti į sąskaitą, o mokėjimams naudoti elektroninę mokėjimo priemonę. Taip paaugliai įgytų ne tik supratimą, kaip apmokėti pirkinius, bet ir mokytųsi planuoti savo finansus naudodamiesi naujoviškomis finansų planavimo priemonėmis. Supratimas apie finansines paslaugas bei praktinė patirtis praverčia ir pradedant savarankišką gyvenimą.


„Deja, šiuo metu tik apie 10 proc. Lietuvos mokyklų sudaro galimybę moksleiviams ir pedagogams valgykloje atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. O galimybių šiais laikais tikrai yra labai įvairių – valgyklos gali priimti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, įdiegti elektroninę piniginę, susietą su moksleivio pažymėjimu ar kita panašaus pobūdžio kortele (pvz., vilniečio kortele). Vienos maitinimo įmonės, įdiegusios elektroninius mokėjimus, vadovė prisipažino, kad, suteikus galimybę vaikams atsiskaityti ne tik grynaisiais, mažėja rūpesčių dėl grynųjų pinigų apskaitos ir sutaupoma daugiau laiko. Nepaisant to, dauguma maitintojų vis dar vengia alternatyvių atsiskaitymo priemonių ir iš inercijos kiekvieną popietę praleidžia skaičiuodami centus“, – pabrėžė T.Karpavičius.

REKLAMA


Pasak jo tam, kad dauguma mokyklų valgyklų pasivytų laiką ir suteiktų galimybę už dienos pietus susimokėti ne tik grynaisiais pinigais, būtinas ir savivaldybių palaikymas. Kai kurios savivaldybės jau žengia pirmuosius žingsnius diegdamos atsiskaitymus negrynaisiais mokyklose – jos šį klausimą sprendžia įvairiai. Vienos perka maitinimo paslaugą centralizuotai, kitos parengia rekomenduojamas tipines maitinimo paslaugų pirkimo sąlygas, kuriose numatyta sudaryti galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Tiek vienų, tiek kitų sėkmė esą priklausys tiek nuo pasirinkto elektroninio atsiskaitymo būdo, tiek ir nuo to, ar visi mokiniai bus aprūpinti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Tėvų patirtis rodo, kad čia taip pat susiduriama su nemenkais iššūkiais.


Bandomąjį projektą dėl atsiskaitymų elektroninėmis mokėjimo priemonėmis mokyklų valgyklose įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija. Pradėjus įgyvendinti šį projektą, galimybė atsiskaityti negrynaisiais buvo kas penktoje Vilniaus mokykloje, o šių mokslo metų pradžioje tokią galimybę jau siūlė trečdalis. Per artimiausius metus tikimasi, kad kas antroje mokyklos valgykloje jau bus galima atsiskaityti ir negrynaisiais.


Vis dėlto, pasak T.Karpavičiaus, pagrindinis iššūkis, kurį reikia įveikti – tai moksleivių bei jų tėvų gebėjimas ir noras naudotis naujomis atsiskaitymų galimybėmis.


Siekdami pašalinti įvairias kliūtis diegiant atsiskaitymų alternatyvą mokyklose, koordinuotų veiksmų ėmėsi Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Mokėjimų taryba, kurioje bendradarbiauja mokėjimo paslaugų teikėjai, vartotojai, įmonės, valstybės institucijos ir mokslo įstaigos, 2019 m. nusprendė pradėti spręsti šį klausimą.


Artimiausiu metu ketinama parengti rekomendacijas, kaip įdiegti atsiskaitymus negrynaisiais daugumoje Lietuvos mokyklų. Siekiant interesų balanso grupėje dalyvauja daugelio suinteresuotųjų šalių atstovai. Tikimasi, kad šios rekomendacijos padės mokyklų administracijoms spręsti kylančius klausimus ir sukurti patogias mokėjimų alternatyvas tėvams ir moksleiviams.