Tarptautiniai tyrimai rodo, kad lietuvių – tiek suaugusiųjų, tiek paauglių – ekonominis raštingumas yra menkas. Tai patvirtina ir ekonomikos mokytojų apklausa. Iš apklausoje dalyvavusių trečdalio šalies ekonomikos mokytojų, mažiau kaip 2 proc. mano, kad paauglių ekonominis raštingumas yra puikus. Dauguma – daugiau kaip du trečdaliai – apklaustų pedagogų pažymi, kad mokiniai nesugeba ekonomikos principų taikyti realybėje, net jei juos ir išmoksta.

„Siekdami valstybės institucijų išsikelto tikslo – pagal ekonomikos žinias viršyti EBPO šalių vidurkį, pirmiausia turime atsižvelgti į pačių mokytojų nuomonę ir realias kasdienes problemas. Juo labiau kad prieš metus daryta visuomenės apklausa parodė, kad dauguma žmonių ekonomikos žinių įgauna būtent mokymosi įstaigose“, – teigia mokytojų apklausą atlikusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Apklausus ekonomikos mokytojus 57-iose šalies savivaldybėse paaiškėjo, kad jie ekonomikos mokymo programą vertina kaip iš dalies atitinkančią poreikį. Tačiau daugiau kaip trečdalis pedagogų jos tiesiog nespėja išdėstyti. 99 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų teigia, kad ekonomikos būtina mokyti nuo jaunesnio amžiaus, tai daryti nuosekliau. Šiuo metu ekonomikos mokoma 9-10 klasėse, tam bendrojo ugdymo programoje skiriama 30 valandų per 12 mokyklos metų.

„Pradedama mokyti per vėlai, kai mokiniai jau turi susiformavusią nuomonę ir juos reikia „permokinti“. Tarptautiniai ekspertai taip pat rekomenduoja finansinio raštingumo mokyti ankstesniame amžiuje – gerus ekonominio raštingumo rezultatus rodančios šalys, pavyzdžiui, Australija, Nyderlandai, taip ir daro. Žinoma, mokinių krūvis ir taip didelis, dėl to efektyvu būtų ją labiau integruoti į kitus dalykus jau nuo pradinių klasių. Tokį sprendimą diktuoja ir ekonomiškai raštingų šalių patirtis – daugelyje mokiniai mokosi pagal jungtinį socialinių disciplinų modelį“, – teigia M.Vyšniauskaitė.

Trečdalis apklaustų mokytojų pastebi, kad mokiniams trūksta motyvacijos. Vis dėlto tik 8 proc. mano, kad padėtų privalomas ekonomikos egzaminas.

„Iš tiesų reikalinga pagalba – galimybė mokytojams kelti kvalifikaciją, kad jie turėtų daugiau įgūdžių, kaip mokinį sudominti ir susieti dėstomus dalykus su kasdienybe. Juo labiau kad ekonomikos dažniausiai moko kitų sričių specialistai.

Juk ir patys mokytojai, būdami arčiausiai mokinių, mato, kad veikia ne išorinių priemonių taikymas, tokios kaip egzaminas, o vidinės motyvacijos žadinimas. Tai garantuoja, kad įgyti įgūdžiai taps jaunų žmonių elgesio normomis, o nepasimirš vos nuskambėjus pamokos pabaigos skambučiui“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė.

Ekonomikos mokytojai teigia, kad svarbiausia išmokyti pagrindinių ekonomikos principų. Antrąją vietą daugelis mokytojų skyrė asmeniniams finansams, trečią “ praktinei verslumo patirčiai, mažiausiai svarbu pasirodė mokyti valstybės finansų.

„Šis faktas svarbus, nes viešoje erdvėje dažnai pasigirsta iniciatyvų ekonomiką supaprastinti iki verslumo ar asmeninių finansų. Mokytojai teigia, kad to per maža. Juk tiek asmeninių finansų valdymo priemonės, tiek viešųjų išlaidų prioritetai gali pasikeisti per kelis metus, o ekonomikos dėsniai ir principai išlieka aktualūs.

Svarbiausia – išmokyti mąstyti, suprasti ekonominę logiką, ją taikyti, analizuoti realius reiškinius ir juos vertinti. Pavyzdžiui, aiškinti, iš kur atsiranda pinigai, kodėl pasirinkimai kainuoja, kaip formuojasi kaina ir panašiai. Perpratus pagrindinius ekonomikos principus, daug paprasčiau bus ir elgtis su savo pinigais, tvarkyti asmeninį biudžetą, kurti verslą.

Ekonomikos neišmanymas sukelia skaudžių pasekmių“, – konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.