Neatlygintina donorystė ne tik etiškesnė, bet ir saugesnė

Neatlygintina donorystė ne tik etiškesnė, bet ir saugesnė


Donorystė negali būti verslo objektas, nes paskirtis yra ne uždirbti, o padėti. Tokį suvokimą prieš 19 metų pasėjo ir iki šiol kasdien puoselėja Nacionalinio kraujo centro (NKC) Donorų grupės vadovė Jūratė Končiuvienė. Pasak jos, savanoriškai dovanotas kraujas yra saugesnis nei duotas už atlygį, tai pripažįstama visame pasaulyje.


Neatlygintina kraujo donorystė Lietuvoje visiškai įsitvirtino 2016 metais. Dabar Nacionalinis kraujo centras priima tik tuos donorus, kurie mainais gauti nieko nesitiki.


Anksčiau, iki 2018-ųjų, kraujo donorai už 450 ml dovanoto kraujo gaudavo atlygį. Iš pradžių jiems būdavo skiriami pietų talonai, kelios papildomos dienos atostogų, paskui – 40 litų, kurie vėliau buvo perskaičiuoti į talonus.


„Visame pasaulyje laikoma, kad žmonių dovanotas kraujas yra saugesnis negu tų, kurie už savo kraują laukia piniginio atlygio“, – pažymi donorų organizatorė J.Končiuvienė.


Ir tai, pasak jos, – ne koks prietaras. Mat prieš duodamas kraują žmogus privalo užpildyti anketą, leidžiančią įvertinti kraujo kokybę. Kai kurie žmonės, bijodami negauti pinigų, galėdavo ją užpildyti nelabai sąžiningai. Ateinančiam savanoriškai paaukoti kraujo tokių pagundų nekyla, nes jis nėra vedamas savanaudiškų paskatų.


„Buvo daug žmonių, kurie ateidavo duoti kraujo vedini būtinybės. Pavyzdžiui, donorų pagausėdavo prieš rugsėjo 1-ąją, kai reikėdavo ruošti vaikus į mokyklą“, – pasakoja J.Končiuvienė.

REKLAMA


Įgyvendinti neatlygintinos donorystės idėją pirmieji nuo savęs pradėjo NKC darbuotojai. Tie, kurie patys negalėjo duoti kraujo, pasikvietė savo artimuosius, giminaičius, draugus.


„Tai buvo sėkminga akcija, todėl nusprendėme panašias organizuoti kitose įstaigose ir įmonėse“, – sako donorų grupės organizatorė.