Lietuvoje nuspręsta semtis patirties iš Skandinavijos valstybių bei rūpintis darbuotojų gerbūviu. Šių metų rudenį šalyje duris atvers „Laimingo darbo institutas“, kuris objektyviais metodais matuos darbdavių patrauklumą darbuotojams bei darbuotojų laimės indeksą.

„Laimingo darbo institutą“ kurianti Inesa Daugintaitė, organizacinės kultūros, laimės psichologijos ir darbdavio įvaizdžio ekspertė, sako pastebinti, kad vis daugiau darbdavių supranta, jog esminis jų patrauklumo ir konkurencingumo matas yra darbuotojų laimė. Ji pažymi, kad Skandinavijoje tokio tipo institutai veikia sėkmingai, juos palaiko valstybė, o tose šalyse darbdaviai yra įpratę nuosekliai rūpintis darbuotojų gerbūviu.

„Laimingo darbo instituto“ idėja gimė iš sukauptos patirties, atliktų tyrimų gausos, akademinių tikslų bei noro pasiūlyti rinkai daugiau prasmės, daugiau žmogiškojo santykio, kuris galimas tik grįžtant prie kiekvieno darbuotojo laimės ištakų. Šiame institute sieksime dalintis turiniu ir žiniomis, siūlyti prieinamą rūpesčio darbuotojais formą – veikiančius įrankius, tyrimus – ir plėsime laimės darbe sąvoką. Lietuvoje yra darbų ir gausu darbdavių, tačiau ne visada susimąstome, ar yra ir laimės darbe”, ­– sako I.Daugintaitė.

Darbuotojų laimės indeksas – naujas būdas pamatuoti darbo vertę

„Laimingo darbo instituto“ metodologija padeda objektyviai išmatuoti darbuotojų laimę, išsiaiškinti jos svarbiausias dedamąsias, taisyti darbovietės trūkumus bei didinti darbdavio patrauklumą. Pasak I.Daugintaitės, darbuotojų laimės nustatymas prasideda objektyviais ir nešališkais esamos padėties tyrimais, leidžiančiais įvertinti bendrą organizacijos kultūrą ir darbdavio patrauklumą esamų bei potencialių darbuotojų akimis.

Sukurtas „Darbuotojų laimės indekso“ tyrimas susideda iš 10 elementų. Jis nagrinės lyderystę, darbo aplinką, grąžą, socialinę atsakomybę, tobulėjimo galimybes, darbo prasmę, gerovę (darbo ir asmeninio gyvenimo balansą), santykius su kolegomis, organizacijos stabilumą ir smagumą dirbti.

„Instituto atliktos analizės rodo, kad būtent šių elementų derinys sukuria lemtingą laimės pojūtį darbe, kuris yra sakrali vertybė kiekvienam darbuotojui. Kai kainomis, technologijomis, kokybe darosi sunkiau išsiskirti rinkoje, vienintelis neįveikiamas pranašumas yra laimingi darbuotojai. Todėl reikia matuoti ne tik pelno eilutę, bet būtina pasirūpinti ir darbuotojų laime, kurios indeksas šiomis dienomis yra vertingesnis rodiklis nei pelnas ar rezultatai“, – tikina I.Daugintaitė.

Laimės tyrimas – profilaktinė ir terapinė priemonė

Tyrimo rezultatais darbdaviai galės matuoti progresą ar regresą vykstant pokyčiams, pavyzdžiui, keičiantis darbuotojams, vadovams, motyvuojančioms sistemoms. Investuotojams rezultatai gali būti naudingi perkant bei parduodant kompanijas – tyrimas suteiks informacijos ar investuojama į tvarius rezultatus, ar juos sukūrė ir įgyvendino laimingi darbuotojai. Instituto ekspertai tvirtina, kad tyrimas – profilaktinė priemonė, kurią rekomenduojama atlikti kasmet, taip sustiprinti organizacijos „imunitetą“.

„Prieš pradedant pokyčius svarbu suvokti, kas yra gerai, o kas – keistina. Darbdaviams patiems šito žinoti neužtenka, reikia leisti tai išsakyti darbuotojams, tik taip vadovai supras realią situaciją ir užtikrins skaidrumą bei pasitikėjimą. Toks situacijos tyrimas – kaip priešgaisrinė sauga ar techninė apžiūra: gerai, kai pasitikriname laiku ir nerandame spragų“, – sako instituto įkūrėja.

Ji tikina, kad šiandieninėje dinamiškoje darbo aplinkoje vadovams reikia mokytis nuolat aktyviai klausytis – tai yra iššūkis, tačiau kartu ir erdvė kūrybingiems sprendimams. Pasak ekspertės, kartais darbuotojui tiesiog užtenka būti išgirstam, todėl tyrimas daugeliu atveju gali būti gera terapinė priemonė, padedanti be baimės pasisakyti bei išreikšti savo jausmus.

I. Daugintaitė tiki, kad instituto veikla, siekiant didinti laimės darbe indeksą, prisidės prie bendros visuomenės gerovės ir pabrėžia, kad jis skirtas visiems: žmogui, darbdaviui ir valstybei – grandims, tarp kurių, ji įsitikinusi, turi būti puoselėjamas atvirumas. „Tikiu, kad instituto veikla ir platus bendradarbiavimas gali kurti bendrą laimės komunikacijos ratą, kuris taptų tvirtu visuomenės pagrindu“, – sako I.Daugintaitė.