Kunigas Julius Sasnauskas: „Gyvenimas skuba, o Kalėdos kantriai laukia“

Kunigas Julius Sasnauskas: „Gyvenimas skuba, o Kalėdos kantriai laukia“


Skaičiuojame iki gražiausių metų švenčių likusias vos kelias dienas ar net valandas. Mintyse rikiuojame nepadarytus darbus, skubame. Apie šį laikotarpį kalbamės su pranciškonų vienuoliu, sostinės Bernardinų bažnyčios kunigu ir katalikiškojo radijo „Mažoji studija“ vadovu Juliumi SASNAUSKU.


– Sostinės Katedros aikštėje jau nuo lapkričio pabaigos įžiebta Kalėdų eglė, šurmuliuoja tautodailininkų ir kitų prekeivių mugė. Ką jau kalbėti apie prekybos centrus, kalėdiniais blizgučiais viliojusiais iškart po Vėlinių. Ar ne per ankstyvas toks skubėjimas, komercinis šurmulys, tarsi nustumiantis į šalį adventą?


– Manau, kad kalbėti apie šiuos dalykus – beprasmiška. Su tuo šiais laikais kovoti yra tolygu kaip Don Kichotui su vėjo malūnais. Žinoma, jeigu kadaise, kokiame XIX amžiuje, Lietuvos provincijoje būtų buvusios galimybės per adventą eiti į muges, lankytis koncertuose ar kituose kultūros renginiuose, o ne vien sėdėti namuose, žmonės, ko gero, būtų tai mielai darę. Manau, jog ir Bažnyčia nebūtų tam prieštaravusi. Juk ir pačios Kalėdos mus moko, kad Dievas ateina į tokį pasaulį, koks jis yra. Angelai jam neparuošė specialios vietos, karališkų patalų. Jeigu tikėsime pasakojimais, tai šventasis Juozapas ir Marija atėjo į tamsų tvartelį, ir čia pasaulį išvydo mažas, silpnas vaikutis, tuoj pat pravirkęs nuo aplinkui tvyrančios tamsos... Tai buvo Dievas, atiduotas į žmonių rankas. Kitoniškas Dievas nebūtų supratęs žmogaus. Kita vertus, kitoniško Dievo nebūtų supratęs žmogus. Tuomet buvo taip. O štai XXI amžius diktuoja savas taisykles, kitokį gyvenimo būdą. Jis žmones paveikė įvairiai. Net ir per tą komerciją sklinda Kalėdų žinia. Jei atvirai, tai tos romantiškos kalėdinės tradicijos, atėjusios XIX amžiaus pabaigoje iš Didžiosios Britanijos, kur paplito kalėdiniai atvirukai, dovanos, taip pat susijusios su komercija. Tad niekur nuo to šurmulio nepabėgsime.

REKLAMA


Kunigas Julius Sasnauskas: „Gyvenimas skuba, o Kalėdos kantriai laukia“


– Tad kaip tuomet šiandien vertinti nuo seno mums primenamą advento rimtį ir susikaupimą?


– Niekur nepasakyta, kad turime pasislėpti nuo pasaulio ir ten laukti Kristaus gimimo. Gal nebent kokioje sektoje taip daroma. Tiesa, prieš 20 metų gal ką ir šokiravo tas gyvas šurmulys per adventą. Tačiau tarpukariu ir sovietmečiu tas tylusis tarsi uždarytas adventas atsirasdavo savaime. Žiemą gyvenimas aprimdavo, prasidėdavo pasninkas. Tačiau tai tikintiesiems turi reikšmės ir dabar. O tų tradicijų laikymasis yra kiekvieno pasirinkimas: galima tą daryti, galima ir nedaryti. Jeigu tu nori tos tylos ir ramybės, gali susirasti. Pernelyg didelio prieštaravimo ar juo labiau nuodėmės čia neįžvelgiu. Nemanau, kad advento idealas yra atsiriboti nuo pasaulietinio gyvenimo. Reikalauti iš žmonių tik rimties ir susikaupimo iš dvasininkijos pusės būtų egoistiška. Net ir per rekolekcijas, kur kartu meldžiamasi, giedamos giesmės, vyksta gyvas bendravimas, dalijamasi nuomonėmis. Beje, ne tik per adventą ar gavėnią būna tokių aplinkybių, sukrėtimų, kai žmogus turi pasitraukti į ramią vietą, kad galėtų pabūti pats su savimi ir su Dievu, priimti jam aktualius sprendimus. Tai jau ne kokio nors bažnytinio ženklo reikalas, nes tam tinka bet kuris metų laikotarpis. O jeigu kam atrodo, kad miestuose per anksti įžiebtos Kalėdų eglės, noriu priminti, kad ir popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje gruodžio pradžioje palaimino įžiebtą šventinę eglutę. Tik prakartėlė, kaip ir mūsų Katedros aikštėje bei kitose bažnyčiose, kol kas be Kūdikėlio Jėzaus. Tad dar kartą pabrėžiu, kad Bažnyčiai šiais laikais nereikia su pasauliu kovoti dėl senųjų advento tradicijų.


Ką svarbaus turėtume nuveikti likus kelioms dienoms iki Kalėdų, kaip vertinti mus apimančią dovanojimo maniją ir kokios Kalėdos kunigui J. Sasanauskui buvo įsimintiniausios? Apie tai skaitykite naujausiame žurnalo „Savaitė“ (Nr. 51) numeryje.


ELTA nuotr.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)