Duonos likučiai – per žiemą sukauptos stebuklingos trąšos

Duonos likučiai – per žiemą sukauptos stebuklingos trąšos


Per karantiną į parduotuves stengiamės vaikščioti kuo rečiau ir nusipirkti maisto produktų ilgesniam laikui. Ko gero, dažniau susiduriame ir su neišvengiamu faktu, kad dalis nesuvartotų produktų ima gesti. Ypač tai pasakytina apie duoną – jos kriaukšlelės greitai pradeda džiūti arba ant jų atsiranda pelėsių. Ar tikrai padžiūvusi arba papelijusi duona turi keliauti į atliekų kibirą? Juk tai tikra šventvagystė! Nesuvalgyta duona kitą sezoną puikiai galės pasitarnauti mūsų daržuose, todėl nepaverskime jos nereikalingomis atliekomis, o džiovinkime ir rinkime iki pavasario.


Rima MARCINKEVIČIENĖ


Trąšų iš duonos likučių paslaptis


Duonos trąšų efektyvumo paslaptis – tai mielės, įeinančios į šio produkto sudėtį. Biologiškai aktyvios naudingosios bakterijos skatina gyvų organizmų vystymosi procesą, stimuliuoja augalų augimą. Duonos trąšose esančios mielių bakterijos sąveikauja su dirvožemio organinėmis medžiagomis ir perdirba jas, dėl to jos išskiria nemažai azoto ir daug kitų maistingųjų medžiagų.

REKLAMA


Svarbu! Duonos trąšos į dirvą turi būti įterpiamos kartu su kalio trąšomis, nes perdirbdamos organines medžiagas bakterijos maitinasi kaliu ir taip mažina jo kiekį dirvoje. Todėl duonos trąšas visada rekomenduojama naudoti drauge su medienos pelenais (kalio šaltiniu).


Jei duonos trąšos yra tinkamai paruoštos ir laiku įterptos į dirvą, jos duoda tikrai gerą efektą:


• suaktyvina augalų augimą jau praėjus 2–3 dienoms po įterpimo;
• padidina augalų atsparumą ligoms bei nepalankioms aplinkos sąlygoms;
• padeda augalams suformuoti stiprią šaknų sistemą;
• padidina derlingumą;
• pagerina brandinamų vaisių skonį.


Svarbu! Atkreipkite dėmesį, kad duonos trąšoms tinka sena sudžiūvusi ir net papelijusi duona. Įtakos trąšų kokybei tai neturi.


Ar visus augalus galima tręšti duonos trąšomis?


Duonos trąšomis galima tręšti ne visas kultūras: vieniems augalams tai labai patinka, o kitus gali ir pražudyti.

REKLAMA


Duonos mėgėjais laikomi agurkai, pomidorai, baklažanai, morkos, braškės, žemuogės, gėlės, paprikos, moliūginės kultūros. Tręšti šias kultūras galima įterpiant trąšas į dirvą arba per lapus.


• Agurkus, moliūginius augalus, braškes reikia tręšti tuomet, kai jie krauna žiedus, žydėjimo bei vaisių formavimo metu. Tręšiama maždaug kas 15–20 dienų. Tręšti galima iki rudens, kol augalai brandina vaisius.
• Pomidorai, paprikos, baklažanai tręšiami ne mažiau kaip 3 kartus per sezoną. Pirmą kartą tręšiama, kai formuojasi vaisiaus užuomazga, o antrą ir trečią kartą (10–15 dienų intervalu) – derėjimo metu. Tręšti galima ir lauke, ir šiltnamyje augančius augalus.
• Gėlės tręšiamos 2 kartus per sezoną. Pirmą kartą tręšiama pavasarį siekiant suaktyvinti gėlių augimą ir pagreitinti lapijos formavimąsi. Antrą kartą tręšiama prieš pat žydėjimą.


Duonos trąšos netinka česnakams, bulvėms, svogūnams. Veikiamos tokių trąšų šios daržovės aktyviai augina žaliąją masę, todėl neauga žemėje esantys jų vaisiai. Duonos trąšomis taip pat negalima tręšti sergančių augalų.


Trąšos ne tik pomidorams


Bene geriausiai į duonos trąšas reaguoja pomidorai, todėl pateikiame receptų pomidorams tręšti. Tačiau tokias pat trąšas galima pritaikyti ir kitoms daržo kultūroms. Trąšoms tinka ir juoda ruginė, ir balta duona. Pomidorų derlingumas padidėja maždaug 25 proc., vaisiai įgyja ryškesnį skonį. Tręšiant pomidorus duonos trąšomis derėtų laikytis kai kurių taisyklių:



• tręšiama tik gerai įšilusi dirva;
• prieš tręšiant augalus būtinai reikia palaistyti, kad jie geriau įsisavintų maistingąsias medžiagas;
• į duonos trąšas visada dedama pelenų arba kiaušinių lukštų miltelių;
• tręšti rekomenduojama vakare, kai dirva dar įšilusi, o saulės jau nėra ir nebeišgarinama tiek daug drėgmės.


Visą straipsnį rasite 24-ajame „Namie ir Sode“ numeryje.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.