Valgomosios gelteklės: riešutų skonis po žeme

Valgomosios gelteklės: riešutų skonis po žeme

Gelteklių šaknys puikiai išsilaiko per žiemą, todėl gali būti vartojamos visus metus.

Marija NAUDŽIŪNIENĖ


Turbūt daugeliui vaikystėje teko gliaudyti tiesiai nuo lazdyno nuskintus dar nesubrendusius riešutus... Vaikystę primenantis skonis sugrįžta paragavus, atrodytų, nieko bendra su riešutais neturinčių daržovių – gelteklių.


Daržovė su kiaulpienės žiedais


Ankstyvą pavasarį į kiaulpienes panašūs, geltonai žydintys, tačiau ilgus, siaurus ir nekarpytus lapus auginantys augalai – tai daugiametės šakniavaisinės daržovės valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica). Tiesa, augdami šie astrinių (Asteraceae) šeimos žoliniai augalai gerokai pralenkia kiaulpienes – jie pasiekia net 80–120 cm aukštį.


Gelteklių tėvynė – Pietų ir Vidurio Europa bei Artimieji Rytai, ten jos dabar labiausiai ir paplitusios. Europoje auginamos nuo XVI amžiaus.


Kadangi gelteklės yra dvimečiai augalai, auga jos panašiai kaip kiti tokie augalai: morkos, burokėliai, petražolės. Pirmaisiais metais gelteklės užaugina gražią lapų skrotelę ir 30–40 cm ilgio bei 4–4,5 cm skersmens juodą šaknį. Antraisiais metais išauga šakotas ir gausiai lapuotas apie 1 m aukščio stiebas. Liepos ar rugpjūčio mėnesį augalas pražysta medumi ir vanile kvepiančiais geltonais žiedais.

REKLAMA


Žiedynas – kaip ir pienės: jei nespėsite nuskinti, išnešios vėjas. Rugpjūtį–rugsėjį susiformuoja pailgi briaunoti vaisiai. Sėklos subręsta ne vienu metu, todėl rinkti reikia kelis kartus. Daigios gelteklių sėklos būna apie dvejus metus.


Šaknys – vertingi skanėstai


Daržininkams gelteklės turėtų būti patrauklios ir dėl to, kad jų šaknys puikiai išsilaiko per žiemą, todėl gali būti vartojamos visus metus. Kasamos gelteklės lapkritį, tačiau jei žemė neįšąla, jų galima pasikasti ir žiemą. Gelteklės yra iš tų daržovių, kurias galima palikti žiemoti dirvoje ir iškasti pavasarį, kai tik išeina įšalas.


Maistui labiausiai tinka pirmametės šaknys, nes senesnės sumedėja. Gelteklių šaknys maistui naudojamos tuomet, kai užauga maždaug 20–30 cm ilgio ir 2–4 cm storio. Šių augalų šaknų žievė – juoda, o vidus – baltas ar gelsvas, salierų ir riešutų skonio.


Gelteklių šaknys – ne tik skanios, bet ir labai maistingos: jose susikaupia daug baltymų, angliavandenių, riebalų. Nemažai jose ir mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, magnio, kalcio, geležies), vitamino C bei B grupės vitaminų. Gelteklės turi ir gydomųjų savybių, todėl rekomenduojamos sergantiesiems cukralige bei skrandžio ir žarnyno ligomis.

REKLAMA


Ankstyvos ir nereiklios daržo gyventojos


• Dirva. Jeigu šį pavasarį nuspręsite pasisėti gelteklių, parinkite joms saulėtą atvirą vietą. Netiks plotas, kuriame pernai augo morkos, salierai, špinatai, kopūstai. Geriau jas sėkite ten, kur auginote agurkines, ankštines ir svogūnines daržoves, salotas – tai geriausi priešsėliai gelteklėms. Vietą parinkite anksti pavasarį ir giliai (30–40 cm) įdirbkite žemę: nepurioje, kietoje dirvoje gelteklės ims leisti daug smulkių šaknelių, deformuosis. Šioms daržovėms nepatiks ir rūgštus, ir šviežiai kalkintas dirvožemis. Gelteklės geriausiai auga neutralios reakcijos (pH 6,5) rudenį perpuvusiu kompostu patręštoje dirvoje (1 kv. m reikia 30–50 kg komposto).


• Sėjos laikas. Gelteklės – vienos ankstyviausių daržo gyventojų. Jos nebijo iki –3 °C šalnų, todėl sėjamos anksti tiesiai į dirvą. Geriausias sėjos laikas – balandžio pabaiga – gegužės pradžia ar, paisant gamtos kalendoriaus, „ievoms sužaliavus“. Kad sėklos greičiau sudygtų, rekomenduojama prieš sėją jas pamirkyti. Įprastai gelteklės sudygsta maždaug per 20 dienų.


• Sėjos ypatumai. Gelteklių sėklas sėkite eilutėmis. Tarp jų turėtų būti paliekami 20–25 cm tarpai. Padarykite 1,5–2 cm gylio griovelius ir į juos kas 2 cm berkite sėklų. Kad sėja būtų sėkminga, sėklas geriausia užberti durpių, komposto ir smėlio mišiniu. Kai pasirodys daigeliai, juos būtinai ir negailestingai išretinkite 6–8 cm atstumu.



• Auginimas. Gelteklių priežiūra – nesudėtinga, tačiau būtinai jas ravėkite, purenkite tarpueilius ir stenkitės, kad dirva nuolat būtų drėgna. Daigeliams išdygus, 2 ar 3 kartus kas 10 dienų galite patręšti amonio salietra (1 kv. m reikia 20–30 g trąšų). Paskui kas 2 savaites tręškite kalio trąšų tirpalu (1 kv. m – 20 g).


Geltekles labai tinka mulčiuoti 3–5 cm storio durpių ar komposto sluoksniu. Taip žemė labiau įšyla ir ilgiau laikosi drėgmė. Beje, jeigu nenorite naudoti amonio salietros ar kalio trąšų, tręškite ekologiškai – dilgėlių raugo skiediniu (1:10). Vėliau mulčiuokite nupjauta ir apvytusia žole.


Dirvos drėgmė gelteklėms ypač svarbi antroje liepos pusėje, nes tuo metu jos pradeda formuoti šaknis. Tad šiuo laiku laistyti reikia gausiai. Jei būna ypač drėgna ir šilta, gelteklės gali susirgti miltlige. Taip atsitikus purkškite jas 0,5 proc. kalcinuotosios sodos tirpalu.


Valgomosios gelteklės: riešutų skonis po žeme

Gelteklės žiedai panašūs į kiaulpienės.


Derlius – rudenį ir pavasarį


Laikantis visų daržininkystės taisyklių, gelteklių derlius turėtų būti nuimamas rudenį, tačiau praktika rodo, kad dažniausiai šaknys kasamos pavasarį, iš karto išėjus įšalui. Taigi norint gelteklių vartoti pavasarį, dalį augalų galima palikti dirvoje. Gelteklės išlaiko žalių lapų kuokštelių, tad ankstyvą pavasarį gerai matyti, kur jos auga.


Visas kitas šaknis kaskite vėlyvą rudenį – spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Tai darykite labai atsargiai, nes gelteklių šaknys – labai trapios ir lengvai lūžta. Na, o aplūžinėjusios blogai laikosi ir greitai genda... Kad kuo mažiau pažeistumėte šaknis, patogiausia viename tarpueilyje išilgai eilutės iškasti griovelį ir į jį iš kitos eilutės pusės šaknis versti kastuvu. Jeigu jums pasiseks, iš 1 kv. m prikasite apie 2 kg gražių nepažeistų gelteklių šaknų.


Žiemai palikite tik sveikas šaknis. Nupjaukite lapus palikdami 2 cm lapkočius. Gelteklių šaknys geriausiai išsilaikys vėsiame rūsyje sudėtos į drėgną smėlį. Galimas ir dar vienas variantas – sudėti šiltnamyje ir užberti durpėmis, apdengti sausais medžių lapais ir eglišakėmis.


Gelteklės virtuvėje


* Žalios gelteklių šaknys savo skoniu primena nesubrendusius riešutus, salierus ar smidrus.
* Gelteklių šaknys lengvai virškinamos ir skanios tiek žalios, tiek virtos, tiek keptos ar marinuotos.
* Gelteklės dera su sviestu, grietine, aliejumi, majonezu, įvairiais padažais, jas galima maišyti su obuoliais, morkomis, salierais, svogūnais, agurkais.
* Džiovintos gelteklių šaknys taip pat primena riešutus, todėl jų gali būti dedama į patiekalus vietoj migdolų ar kitų riešutų.
* Iš skrudintų džiovintų gelteklių šaknų verdama kava.
* Prieš džiovindami gelteklių šaknų griežinėlius pabarstę cukraus pudra, vėliau juos galėsite graužti kaip puikų desertą.
* Ruošiant maistui gelteklių šaknis reikia nuskusti. Tai daryti rekomenduojama su guminėmis pirštinėmis, nes skutamos šviežios gelteklės labai tepa rankas.
* Kad nuskustos gelteklių šaknys nepatamsėtų, jas reikia pamerkti į parūgštintą vandenį.
* Verdamas gelteklių šaknis reikia pasūdyti, o kad skonis būtų geresnis – ir truputį pasaldinti.
* Gelteklių lapai naudojami konservuojant agurkus, kad suteiktų jiems traškumo.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale NAMIE IR
SODE







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)