TS-LKD priėmė 3 rezoliucijas dėl kylančių iššūkių

TS-LKD priėmė 3 rezoliucijas dėl kylančių iššūkių


Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) sekmadienį Vilniuje vykusiame suvažiavime priėmė tris rezoliucijas dėl strateginės partijos laikysenos reaguojant į kylančius iššūkius. 


 „Lietuva šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių vienu metu, kuriuos gavę žmonių pasitikėjimą per rinkimus, turime pareigą ir atsakomybę atremti. Kovojame ne tik su COVID-19 sukelta pandemija, bet ir su Lietuvai nedraugiškų valstybių vykdomu spaudimu bei hibridine agresija“, – teigė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. 


TS-LKD pirmininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vis dar tęsiasi Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visas ES nares organizuojant neteisėtų migrantų srautus. Taip pat šalis susiduria ir su komunistinės Kinijos diplomatiniu ir nesąžiningu ekonominiu spaudimu dėl Lietuvos taikaus siekio plėtoti abiem pusėms naudingus ekonominius ir kultūrinius dvišalius santykius su Taivanu.

REKLAMA


„Visų šių įvykių kontekste užsienio politikoje vadovaujamės pamatinėmis laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis, aktyviai prisidedame prie mūsų partnerių NATO ir ES pastangų ginti demokratijos ir laisvės erdvę regione ir pasaulyje. Suvažiavimo nariai, reaguojant į susidariusią politinę padėtį, priėmė tris rezoliucijas dėl strateginės partijos laikysenos reaguojant į kylančius iššūkius“, – pabrėžė G. Landsbergis. 


Rezoliucija dėl strateginių užsienio politikos krypčių


Rezoliucijoje dėl strateginių užsienio politikos krypčių suvažiavimo delegatai pažymi, kad pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas yra bei išlieka demokratija bei saugumas Rytinėje Europos žemyno dalyje ir pasaulyje. 


Rezoliucijoje reiškiamas palaikymas labiausiai pažengusioms Rytų partnerystės šalims – Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui – europinių reformų kelyje ir bus siekiama, kad šios šalys tęstų reformas. 

REKLAMA


„Nėra nė vieno istorinio pavyzdžio Europos žemyne, kad kuri nors post-totalitarinė valstybė, būdama Europos Sąjungos kaimyne, pati viena, be integracijos į Europos Sąjungą, būtų sugebėjusi tapti sėkminga valstybe“, – teigiama rezoliucijoje.


Delegatai taip pat pareiškė poziciją, kad ir toliau sieks demokratinės Baltarusijos įtraukimo į ES Rytų partnerystę, oficialios demokratinės Baltarusijos atstovybės įkūrimo Briuselyje ir visokeriopai rems Baltarusijos teisingumo veiklos centrą, kuris rinks įrodymus apie režimo vykdomus nusikaltimus prieš Baltarusijos piliečius ir padės pagrindą teisingumo užtikrinimui ateityje.


Rezoliucijoje primenama, kad aktyvi ir aiški Lietuvos pozicija užsienio politikos srityje padėjo pasiekti tokių diplomatinių pasiekimų, kaip NATO sprendimas 2023 metais NATO vadovų susitikimą surengti Vilniuje. 


„Per ateinančius dvejus metus padarysime viską, kad šiame NATO vadovų susitikime galėtų būti priimti pozityvūs sprendimai dėl Sakartvelo ir Ukrainos narystės NATO“, – teigiama rezoliucijoje. 


Lietuva yra patikima transatlantinė partnerė, nuosekliai pasisako už transatlantinio ryšio stiprinimą. Todėl rezoliuciją pasirašę delegatai sieks, kad strateginė partnerystė su JAV bei šiuo metu išskirtiniai, „plieniniai“ politiniai, diplomatiniai ryšiai su Vašingtonu globalinių ir regioniniu iššūkiu akivaizdoje virstu ir konkrečiais įsipareigojimais dėl nuolatinio karinio JAV buvimo Lietuvoje, dar gilesnių ekonominių, prekybinių, žmogiškųjų ryšių, bendra koordinuota veikla regione ir pasaulyje sustabdant „demokratijos recesiją“ Europos kaimynystėje, Lotynų Amerikoje, Indijos-Pietryčių Azijos ar kituose regionuose.   



Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad ligšiolinė patirtis su autoritariniais režimais Rusijoje ir Baltarusijoje, o dabar ir Kinijos spaudimas Lietuvai dėl jos vertybinės pozicijos rodo, kad prekybinių ryšių plėtojimas su autoritarinėmis valstybėmis nepasiteisino, nes jos ekonominius ryšius naudoja priklausomybės didinimui, bet kuriuo metu gali panaudoti politiniam spaudimui, siekiant apriboti Lietuvos pasirinkimo bei interesų įgyvendinimo laisvę. 


„Kartu ir toliau vienysime Europos pastangas vienu balsu kalbėti su agresyviomis autokratijomis – Kinija ir Rusija (...) Būsime aktyviais partneriais stiprinant demokratiją visame pasaulyje, todėl remiame Taivaną ir demokratinį Honkongą“, – teigiama rezoliucijoje. 


Rezoliucijoje dėl strateginių užsienio politikos krypčių suvažiavimo delegatai taip pažymi, kad ir toliau įgyvendins embargo Astravo elektrai Baltijos regione ir visos ES lygiu Europos Vadovų Taryboje. 


Rezoliucija dėl saugumo ir gynybos politikos


Rezoliucijoje dėl saugumo ir gynybos politikos reiškiamas palaikymas Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dėl priimamų žingsnių kovoje su hibridine migrantų ataka. Priimtame dokumente ir toliau siūloma laikytis neteisėtų migrantų atgrasymo politikos bei aktyvinti komunikacinę kampaniją, kad Lietuva nėra draugiška neteisėtai migracijai valstybė. 


Delegatai taip pat pareiškė poziciją, kad būtų įgyvendinamas Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos įrengimo įstatymas, pagal kurį turi būti įrengtas fizinis barjeras su integruotomis moderniomis stebėjimo ir kontrolės sistemomis.

REKLAMA


„Kartu su ES ir NATO partneriais siekti suardyti nusikalstamus žmonių gabenimo tinklus, siekti organizatorių teisinio persekiojimo ir sankcijų prie to prisidedančioms valstybėms. Taip pat didinti finansavimą vidaus reikalų sistemai, kurios statutinėms institucijoms tenka didelis krūvis kovoje tiek su nelegalios migracijos krize, tiek su kitokio pobūdžio hibridinėmis grėsmėmis“, – pažymima rezoliucijoje.  


Rezoliucijoje dėl saugumo ir gynybos politikos atkreipiamas dėmesys, kad šiandienių grėsmių kontekste, kurios yra ne tik konvencinės, bet ir nekonvencinės (hibridinės), piliečių vaidmuo ginant savo šalį tampa kaip niekada svarbus.


„Būtent atsparūs įvairioms grėsmėms, gebantys jas kritiškai įvertinti, suvokiantys savo pareigas ir vaidmenį užtikrinant saugumą ir gynybą, pasiryžę prie jos prisidėti piliečiai yra geriausias gynybos ir atgrasymo šaltinis“, – teigiama rezoliucijoje. 


Rezoliucijoje taip pat siūloma parengti Nacionalinę Lietuvos visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimo strategiją, patvirtinti Valstybės gynybos planą bei siekti, kad kaip galima greičiau būtų priimti reikiami sprendimai dėl naujo Lietuvos kariuomenės poligono steigimo.


Taip pat Lietuvai išliekant 2 proc. BVP gynybos finansavimui skiriančia NATO nare, rezoliucijoje siūloma nuosekliai kasmet didinti finansavimą gynybai. Taip pat siekti, kad profesinę kariuomenę iki 2024 m. sudarytų 16–20 tūkst. karių, o suformuotą rezervą iki 2030 m. – ne mažiau kaip 60 tūkst. rezervo karių, bei būtų priimtas politinis sprendimas dėl galimybių įgyvendinti visuotinę karo prievolę. 


Rezoliucija: solidari, teisinga, vienodų galimybių Lietuva


Rezoliucijoje pažymima, kad būtina sukurti sąlygas kiekvienam Lietuvos žmogui, kuris susiduria su skurdu, atskirtimi, negalia ar kitomis problemomis, užkertančiomis kelią jam ar jai augti, tobulėti ar tiesiog gyventi geriau, išeiti iš tų dabartį lemiančių apribojimų. 

REKLAMA


„Turime planą ir konkrečias reformas, kurios tai padės padaryti. Turime politinę valią ir politinę ambiciją sukurti solidaresnę, teisingesnę, vienodų galimybių Lietuvą“, – teigiama dokumente. 


Rezoliucijoje teigiama, kad svarbūs pokyčiai socialinėje srityje jau yra vykdomi: sparčiau indeksuosime pensijas, didinsime darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, didinsime minimalią mėnesinę algą. Taip pat sudarysime palankesnes sąlygas auginantiems vaikus, keisime vaiko priežiūros atostogų tvarką, didinsime vaiko globos (rūpybos) išmokas, sudarysime finansines paskatas pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.


„Gerinsime socialinių paslaugų prieinamumą. Pateiksime Socialinių paslaugų įstatymo pataisas, kurios padėtų visoms šeimoms gauti vienodos kokybės prevencines socialines paslaugas. Tikime, kad šiai reformai Seime atsiras politinė valia ir platus sutarimas. Gerinsime paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sąlygas. Didinsime teikiamos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti prieinamumą, sudarysime palankesnes sąlygas nuomotis socialinį būstą“, – pažymima dokumente. 


Rezoliucijoje išskirtinis dėmesys skiriamas ugdymo sričiai bei artėjančioms švietimo reformoms. Būtina siekti vienodų mokymosi galimybių kiekvienam Lietuvos vaikui, nepriklausomai nuo socialinės, ekonominės padėties ar gyvenamosios vietos.