Didėjančios statybinių medžiagų kainos ir būsto rinka: trečdalis jau pakeitė planus

Didėjančios statybinių medžiagų kainos ir būsto rinka: trečdalis jau pakeitė planus


Nuo praėjusių metų lapkričio žymiai augančios statybinių medžiagų kainos dalį gyventojų verčia perdėlioti savo planus. Apie tai liudija bendrovės „Naresta“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Vasarą vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad kone trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.) keičia savo planus įsigyti būstą.


Net 23 proc. apklaustųjų teigia, kad dėl nekilnojamojo turto (NT) ir statybinių medžiagų kainų augimo jiems teko atidėti būsto pirkimą. Dar 8 proc. respondentų sako, kad situacija rinkoje paskatino nekilnojamojo turto įsigyti anksčiau, nei planavo. Reprezentatyvaus tyrimo, kurį atliko bendrovė „Sprinter“, buvo apklausta daugiau kaip 1000 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.


„Statybos rinka šiuo metu veikia visu greičiu, tačiau nenustojančios augti statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis koreguoja rangovų ir vystytojų planus. Nors kainos ir stabilizuojasi, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad keičiasi gyventojų lūkesčiai“, – sako „Naresta“ vadovas Arūnas Šlenys.

REKLAMA


Remiantis liepą paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 8 procentais. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (9,5 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (6,5 proc.) bei mašinų ir mechanizmų darbo kainos (1,4 proc.) padidėjimas.


Iš statinių per metus daugiausia – 11,1 proc. – pabrango negyvenamųjų (administracinių, pramoninių ir prekybos paskirties) pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 8,4 proc., inžinerinių statinių – 4,6 procento.


„Nuo praėjusių metų pabaigos mūsų veikloje naudojami metalai bei polistirolas brango 70–80 procentų, dar per pusę pabrango mediena. Džiaugiamės, kad situacija pagaliau keičiasi ir galime po truputį planuoti ateitį, tačiau, net jeigu armatūros ir kitų juodųjų metalų kainos sumažės, yra kitų medžiagų, kurių kainos dar vis kyla, – pavyzdžiui, aliuminis. Taip pat ir toliau natūraliai auga darbo užmokestis – ši iki dešimtadalio augimo tendencija panašu, kad niekur nedings, tai pozityvus pokytis iš darbuotojų pusės. Kita vertus, teigti, jog statybų kainos mažės, negalima“, – aiškina A. Šlenys.

REKLAMA


Kainas didina ne tik paklausa


Apklausos duomenimis, net 75 proc. respondentų mano, kad pagrindinė nekilnojamojo turto kainų kilimo priežastis – didelė NT paklausa. Statybinių medžiagų kainų brangimą kaip faktorių įvardijo 45 proc., o darbo jėgos brangimą – 34 proc. respondentų. Dar 37 proc. apklaustųjų mano, kad kainos kyla, nes brangsta žemės sklypai statybai.


A. Šlenys patvirtina, kad išaugusi paklausa gali turėti įtakos kainų kilimui, tačiau pagrindiniai faktoriai vis tik yra pabrangusios medžiagos ir darbo jėga.


„Tyrimas parodė, kad didžioji dauguma – 46 procentų – šalies gyventojų būstą planuoja įsigyti visam laikui, dar beveik trečdalis – 11–30 metų laikotarpiui. Natūralu, kad žmonės taip pat stebi situaciją statybų sektoriuje, mes taip pat stebime, ypač atidžiai sekame, kaip rinka keičiasi dėl naujų COVID-19 atmainų ir jų valdymo. Mums svarbu tinkamai planuoti mūsų vykdomiems darbams reikalingų medžiagų srautą“, – teigia „Naresta“ vadovas. A. Šlenio teigimu, pirmosios pandemijos bangos išmokė, kad, norint visus įsipareigojimus užsakovams įvykdyti laiku ir pagal aukštus kokybės standartus, visiems planams reikia turėti ne tik planą B, bet ir C ar net D.