Alkoholio vartojimo transformacijos: vartotojų skaičius auga, vartojimo dažnumas mažėja

Alkoholio vartojimo transformacijos: vartotojų skaičius auga, vartojimo dažnumas mažėja


Lietuvoje alkoholio vartojimas nemažėja, tačiau įgauna kitokias formas – daugėja retkarčiais jį vartojančių žmonių ir plečiasi pasirenkamų gėrimų spektras. Panaši situacija yra ir Latvijoje bei Estijoje, rodo šiemet rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.


Pasak „Nielsen“ vadovės Baltijos šalyse Ilonos Lepp, alkoholį šiuo metu vartoja daugiau žmonių nei prieš kelerius metus.


„Lygindami 2018 m. ir šių metų pirkėjų elgesio tyrimų duomenims matome, kad alkoholio vartojimas ne mažėjo, o paaugo. Nors Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis nebepirmaujame Europoje pagal vienam asmeniui tenkantį išgerto alkoholio kiekį, tačiau mūsų šalyje daugėja alkoholio vartotojų, tik jie vartoja rečiau, taip pat renkasi įvairesnius alkoholinius gėrimus“, – sako I. Lepp.


Šiemet alkoholį mažiausiai kartą per savaitę vartojantys pasisakė 29 proc. 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų (2018 m. – 27 proc.), mažiausiai kartą per mėnesį – 65 proc. (2018 m. – 62 proc.), mažiausiai kartą per metus – 92 proc. (2018 m. – 88 proc.).

REKLAMA


Latvijoje ir Estijoje mažiausiai kartą per savaitę alkoholį vartojančių gyventojų yra nežymiai daugiau nei Lietuvoje, vartojančių kartą per mėnesį ar per metus – nedaug mažiau.


Degtinę išstumia viskis


Tyrimas atskleidė populiariausių šiuo metu Lietuvoje alkoholinių gėrimų penketuką. Neabejotini lyderiai yra alus (nors kartą per mėnesį jį renkasi 35 proc. 20-64 m. amžiaus gyventojų) ir vynas (33 proc.), toliau rikiuojasi viskis (13 proc.), brendis (12 proc.) ir degtinė (11 proc.).


Pastaraisiais metais labiausiai stebimas degtinės populiarumo mažėjimas, o vartojančiųjų viskį skaičius auga. Pasak I. Lepp, tai rodo, kad didėja bendras vartotojų išprusimo lygis – didesnė dalis gyventojų dažniau renkasi kokybiškesnius gėrimus, nes jiems svarbus jų skonis, kokybė, o tikslas nėra tik apsvaigti, bet ir pasimėgauti gėrimu.


„Matome ir nestiprių alkoholinių gėrimų augimą – visi šios grupės gėrimai pritraukė daugiau vartotojų nei prieš trejus metus. Tikėtina, kad tokius pokyčius paskatino pandemija ir karantinai – buvo apribotos susibūrimų galimybės, žmonės daugiau laiko leido namuose, tad dažniau pirko lengvus alkoholinius gėrimus, tokius kaip alų, vyną, putojantį vyną/šampaną, sidrą, arba patys gaminosi kokteilius namuose. Vermuto, džino ir romo paklausos analizė rodo, kad juos dažniau pirko gyventojai, besirenkantys lengvą alkoholį, tad šiuos gėrimus jie greičiausiai naudojo kokteiliams gaminti“, – komentuoja ji.

REKLAMA


Palyginus visų trijų Baltijos šalių alkoholio vartojimo tendencijas matyti, kad Lietuvos gyventojai geria daugiau alkoholinio ir nealkoholinio alaus, putojančio vyno, brendžio ir viskio, Latvijos gyventojai dažniau vartoja vyną, traukines ir konjaką, Estijos – sidrą ir džiną.


Renkasi pagal skonį ir prekės ženklą


Skonis yra pagrindinis pasirinkimo kriterijus, kai kalbama apie maistą ir gėrimus, ne išimtis ir alkoholiniai gėrimai – jis svarbus visų Baltijos šalių alkoholio vartotojams. Visgi vienoms alkoholio kategorijoms skonis yra kur kas svarbesnis nei kitoms: pirmiausia produkto skoniu pirkėjai vadovaujasi besirinkdami alkoholinius kokteilius bei sidrą (po 20 proc.), nealkoholinį alų (17 proc.) ir likerį (16 proc.). Antras pagal svarbą – prekės ženklo kriterijus, kuris itin domina perkančius viskį (16 proc.), brendį bei konjaką (po 12 proc.), džiną ir degtinę (po 8 proc.).


Pasak I. Lepp, kiti pasirinkimo kriterijai yra labiau susiję su tam tikromis pavienėmis alkoholinių gėrimų kategorijomis. Pavyzdžiui, renkantis vyną 28 proc. pirkėjų pirmiausia kreipia dėmesį į jo rūšį, nealkoholinio alaus pirkėjams (16 proc.) labai svarbi jo pakuotė, alkoholinio – stiprumas (11 proc. pirkėjų).


Prireikus įsigyti alkoholinių gėrimų, Lietuvos gyventojai dažniausiai vyksta į prekybos centrus. „Esame pastebėję, jog mūsų šalies gyventojai apskritai labiau už kitas prekybos vietas mėgsta didelius prekybos centrus, kuriuose perka ir maistą bei alkoholį. Mažesnes parduotuves dažniau renkasi perkantys alų, sidrą ir degtinę, o į specializuotas parduotuves užsukama ieškoti vyno ar brangesnių tauriųjų gėrimų – konjako, viskio, romo, džino“, – vardija tyrimų kompanijos vadovė.


Latvijos ir Estijos gyventojai alkoholinius gėrimus taip pat labiau linkę pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau Latvijos gyventojai kur kas labiau nei kaimyninių valstybių mėgsta lankytis specializuotose alkoholio parduotuvėse: tai daro kas antras latvis (50 proc.), 36 proc. lietuvių ir 29 proc. estų.