Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad pandemijos metu vykstantys virtualūs renginiai problemų nesprendžia ir yra techniškai ir kaštų prasme ne mažiau reikalaujantys nei įprasti renginiai.

„Virtualūs renginiai, maža dalis vyksta, bet reikėtų iškart pasakyti, kad tai jokios problemos iš principo nesprendžia. Renginys yra gyvas susitikimas. Žmonės susitinka, eina į koncertus, yra korporatyviniai renginiai, kur darbuotojai susitinka“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Petreikis.

„Virtualūs renginiai yra labai mažas segmentas, visiškai naujas, natūraliai atsiradęs pandemijos metu. Tai galbūt geriau sprendžia komandos mokymo, komandos formavimo renginius, kurie yra įmonėms. Kita vertus, tai yra techniškai ne mažiau reikalaujantys renginiai ir jų kaštai nėra mažesni, o užsakovai šiuo laikotarpiu yra linkę ir mokėti mažiau, ir mato mažesnę pridėtinę vertę“, – pridūrė asociacijos valdybos pirmininkas.

Pasak V. Petreikio, norint didesnį renginį padaryti kokybiškai, tam reikia gana nemažai papildomos įrangos, elementų, kurių įprastame renginyje nereikia arba jie nėra tokie svarbūs.

„Jeigu kalbėtume apie koncertus ir teatrą, tai labai sudėtinga ir, kalbant apie Lietuvą, praktiškai nėra galimybės atpirkti renginių kaštų. Nematome tokių dalykų kaip didelių atlikėjų virtualūs koncertai, kuriuos kas nors pirktų. Tiesiog to nėra, nes rinka yra per maža“, – nurodė V. Petreikis.

Vyriausybė karantino režimą Lietuvoje yra pratęsusi iki sausio 31 dienos.

Renginių organizatoriai: numatėme, kad dėl pandemijos pelningiausias metų laikotarpis bus prarastas

Renginių industrijos asociacijos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad renginių organizatoriai numatė, jog rudenį lauks antrasis karantinas, ir jam ruošėsi. Nepaisant to, V. Petreikis pažymi, kad renginių industrija patyrė apie 80 proc. pajėgumų smukimo, ir iš naujosios Vyriausybės tikisi greitų sprendimų.

„Antrąjį karantiną pasitikome su uždarymu ir su viltimi žiūrėdami į kitus metus. Reikia suprasti, kad renginių industrija taip ir nepradėjo veikti pilnu pajėgumu, (...) renginių organizatoriai ir bendrai industrija patyrė apie 80 proc. pajėgumų smukimo. Taip pat, kalbant apie šį laikotarpį, gruodį, labai iškalbingas skaičius, kurį pateikė vienas iš mūsų asociacijos narių: bilietų pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lapkričio-gruodžio mėnesiais, yra smukę 99,2 proc.“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį kalbėjo jis.

Paklaustas, iš ko šiuo laikotarpiu, kai uždrausti kone visi vieši renginiai, gyvena renginių organizatoriai, V. Petreikis tikino, jog pasitelkiami rezervai, kurie buvo pradėti kaupti užklupus dar pirmajam karantinui.

„Manau, kad renginių organizatoriai gyvena iš rezervų, kuriuos greičiausia vis dar turi, kažkokių nedidelių subsidijų, kurios yra atėjusios iš valstybės. Bet šis laikotarpis yra labai sudėtingas. Pirmasis karantinas buvo šokas, iki antrojo šiek tiek galėjome dirbti“, – teigė jis.

Anot V. Petreikio, jau po pirmojo karantino daugelis renginių industrijos atstovų suvokė, kad metų pabaigos laikotarpis, visuomet generavęs daugiausia pajamų, jau prarastas.

„Realiai renginių organizatoriai numatė ir jau buvo pasiruošę tam, kad bus antras karantinas, galbūt net geriau negu mūsų valstybės krizių valdymo centras, nes suvokė, kad šis laikotarpis, kuris dažniausiai generuodavo daug pajamų, jau prarastas“, – sakė jis.

Tuo metu iš naujosios valdžios, kaip teigė V. Petreikis, tikimasi „realios pagalbos, kuri reikalinga išlaikyti žmones“.

„Pirmiausia renginių organizatoriai tikisi dialogo ir plano, kaip atrodys išėjimas iš karantino, kokia bus dinamika. To mes pasigedome visą pirmą karantiną su praėjusia valdžia (...). Tikimės, kad bus nustota diskredituoti ir diskriminuoti renginius, nes nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kas dažniausia yra transliuojama viešai, kad renginiai yra pavojingi. (...)

Norėtųsi realios pagalbos, kuri reikalinga išlaikyti žmones, ir atlyginimai būtų kompensuojama atsižvelgiant ne į minimalią, o į vidutinę algą. Taip pat, kad būtų padedama tiems žmonės, kurie dirba savarankiškai. Tam reikia tikrai kompleksiškų (...), greitų ir savalaikių sprendimų“, – sakė jis.

Karantino metu draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 d.