Susisiekimo ministras: Kaunas - sparčiausiai besivystantis šalies miestas

Susisiekimo ministras: Kaunas - sparčiausiai besivystantis šalies miestas


Jau kitąmet Kaune planuojama pradėti pietrytinio aplinkkelio tiesimo pirmąjį etapą – apvažiavimą nuo HES‘o iki Amalių. O siekiant sumažinti statybų kaštus, Kaune tęsiamas būsimo tilto per Nemuną projektavimas. Šis tiltas sujungtų Vilijampolę ties Kėdainių gatve su kitapus upės esančia Marvele. Taip pat miestas toliau puoselėja planus įgyvendinti stambų projektą kardinaliai pakeičiant eismo srautų valdymą ties P. Vileišio tiltu Vilijampolėje, – tam reikalingos maždaug 10 mln. eurų investicijos.


Apie šiuos būsimus darbus, nepamirštant įvertinti tai, kas pastaraisiais metais jau padaryta ar tęsiama, Kaune viešėjęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius kalbėjosi su meru Visvaldu Matijošaičiu.


Susitikime aptarti svarbiausi infrastruktūros klausimai – projektai bei planuojami stambūs objektai.


Pietrytinis aplinkkelis nuo HES‘o iki Ateities plento, projektuojamas Kėdainių tiltas per Nemuną ir būsimas transporto mazgas Vilijampolėje, ties Brastos, Jurbarko bei Neries krantinės gatvių sankirta. Šiuos tris ryškiausius ateities projektus savivaldybės vadovai pristatė ministrui J. Narkevičiui su komanda.


„Važiuojant pro Kauną, akivaizdžiai matyti pokyčiai ir toliau vykstantys darbai. Miestas investuoja dukart tiek lėšų, kiek skiriama iš valstybės. Tai yra įspūdinga. Skaičiuojant procentine išraiška, tikriausiai esate lyderiai Lietuvoje. Manau, Kaunas yra sparčiausiai besivystantis miestas, puikiai bendradarbiaujantis su mūsų ministerijai pavaldžiomis įmonėmis“, – sakė susisiekimo ministras.

REKLAMA


Šiemet Vyriausybei padedant, rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje.


Mero V. Matijošaitčio teigimu, Kauno gatvių, pėsčiųjų bei dviračių takų remontui ir atnaujinimui šiemet skirta rekordinė suma – beveik 40 mln. eurų. Miesto biudžeto lėšos sudarė maždaug 28 mln. eurų, ir dar beveik 10 milijonų skyrė Vyriausybė.


„Kai atėjome dirbti Kaunui, per metus gatvių remontui būdavo skiriama apie šešis milijonus, tad miestas buvo nepelnytai apleistas. Pirmiausia pasirūpinome, kad rangovai ir savivaldybės darbuotojai pažintų skaičius ir suprastų, kas kiek turi kainuoti. Kai nusiderėjome darbų kainas, užtikrinome, kad kelininkams nereikėtų varinėti savo technikos tarp miestų, o galėtų nenutrūkstamai visą sezoną dirbti Kaune – nuo įšalo pabaigos iki kitų pirmų šalčių, – pasakojo V. Matijošaitis. – Suprantu, šiuo metu miestas atrodo kaip didelė statybos aikštelė, bet taip yra todėl, kad visa administracijos komanda siekia įgyvendinti planuotus pokyčius, nenukeliant jų vėlesniam laikui.“


Susitikimet diskutuota apie Lietuvoje vis sparčiau gaivinamą laivybą, Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyvas bei miestui ir visai šaliai strateginę reikšmę turintį „Rail Baltica“ projektą.

REKLAMA


Ministras žadėjo peržvelgti galimus finansavimo šaltinius, kurie padėtų sparčiau vystyti tokio masto projektus: „Mūsų prioritetas – atkreipti dėmesį bei dar labiau remti aktyvias savivaldybes. Ieškosime galimybių prisidėti ir prie kitų ambicingų Kauno projektų, nes aiškiai matyti, kad miestui puikiai sekasi juos įgyvendinti.“


Anot Savivaldybės administracijos atstovės Eglės Bagočiūnaitės,greta visų aptartų projektų bei darbų buvo minimas ir Susisiekimo ministerijai pavaldaus Lietuvos pašto centrinių rūmų Kaune klausimas. V. Matijošaitis pakartojo miesto savivaldybės poziciją, kad išskirtinis architektūros objektas Laisvės alėjoje turėtų būti sutvarkytas ir puošti reprezentacinę miesto erdvę, tačiau panaudoti jį savivaldos funkcijoms vykdyti būtų neracionalu,.


Per darboį vizitą Kaune J. Narkevičius apžiūrėjo vieną stambesnių projektų – magistralėje A1 vykstančias naujojo tilto statybas per Nerį. Po susitikimo su Kauno miesto vadovais susisiekimo ministras lankėsi valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioje bendrovėje „Kelių priežiūra“.