Laisvosios rinkos institutas: leidus steigti valstybines vaistines mažosios būtų išstumtos iš rinkos

Laisvosios rinkos institutas: leidus steigti valstybines vaistines mažosios būtų išstumtos iš rinkos


Šiai „valstiečių“ iniciatyvai nepritaria ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), atkreipdamas dėmesį, kad toks dirbtinis pasiūlos padidinimas gali išstumti iš rinkos privačias mažąsias vaistines. LLRI ekspertė Gintarė Deržanauskienė akcentuoja, kad valstybė rinkoje dalyvauti galėtų tik blogiausiu atveju, kai kitais būdais nėra galimybių išspręsti rinkoje kylančių problemų. Todėl, pasak jos, kišimasis į laisvą rinką be svarios priežasties yra nepateisinamas.


Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pritaria šiai ekspertės minčiai ir teigia, kad valstybė, steigdama valstybines vaistines, iškreiptų konkurenciją sukurdama skirtingas sąlygas verslui, naudodama valstybės infrastruktūrą, švaistydama mokesčių mokėtojų pinigus ir didindama korupciją.


Mažosios privačios vaistinės gali būti išstumtos iš rinkos


„Vaistinių rinkoje, kurioje reguliuojamos visų vaistų kainos, ir esant mažam paklausos elastingumui, dirbtinis pasiūlos padidinimas gali lemti tik viena – privačių vaistinių išstūmimą iš rinkos. Tokia grėsmė pirmiausia iškils paklausos sumažėjimui jautresnėms, o tai reiškia mažesnėms, vaistinėms. Taigi vietoj didesnės konkurencijos turėsime priešingą rezultatą – dar labiau koncentruotą rinką. Tik kaltų, ko gero, vėl bus ieškoma ne ten“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigia G. Deržanauskienė, akcentuodama, kad toks scenarijus Lietuvai yra labai tikėtinas.

REKLAMA


Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva turi bene tankiausią vaistinių tinklą visoje Europoje. Pasak G. Deržanauskienės, vaistinių skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, yra pastovus jau gerą dešimtmetį ir siekia apie 47 vaistines. Ekspertė taip pat akcentuoja, kad vaistai nėra paprasta vartojimo prekė, nes jiems atpigus jų vartojimas nepadidėtų, vaistai vartojami tik reikiamybei esant.


„Taigi, jei atsirastų naujas žaidėjas, kuris gali sau leisti neskaičiuoti nei įėjimo, nei veiklos kaštų, ir atsikąstų gabalėlį paklausos, daliai privačių vaistinių teks pasitraukti. Tas žaidėjas, turi galią ne tik žaisti rinkoje pagal savo paties nustatytas taisykles, kyla grėsmė sąžiningai konkurencijai. Garantuotas vartotojų srautas, nemokamos ar pigesnės patalpos ir mažesni personalo kaštai būtų prieinami tik vienam – valstybiniam rinkos žaidėjui, jau nekalbant apie valstybės galią perkant vaistus iš jų gamintojų“, – akcentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.

REKLAMA


G. Deržanauskienė akcentuoja, kad valdžia, inicijuodama valstybinių vaistinių steigimą, negerbia jau padarytų privačių investicijų, kurios, anot ekspertės, gali būti paleistos vėjais. LLRI atstovė teigia, kad valdžia galėtų atsakingiau vertinti mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus sveikatos priežiūrai, kurių ir taip trūksta.


„Tačiau, ko gero, būtent jais ir būtų finansuojamas šių vaistinių steigimas. Juk planuojama šias vaistines steigti kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, t. y. ligoninių, poliklinikų ir pan. padalinius. Kai kuriose įstaigose valstybinės vaistinės veikia ir dabar, tačiau šiuo metu jos skirtos išimtinai tik tos įstaigos reikmėms tenkinti. Įgijus teisę steigti tokias vaistines ir leidus joms vaistus pardavinėti visiems norintiems, jos niekuo nesiskirs nuo šiuo metu veikiančių visuomeninių vaistinių“, – akcentuoja ji.


Lietuvos laisvosios rinkos atstovės teigimu, valdžiai daugiau pagarbos derėtų rodyti ir Konstitucijai, kurioje, pasak jos, yra įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos ūkis turi būti grįstas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.


„Valstybė rinkoje dalyvauti galėtų tik ypatingais atvejais, kai kitais būdais nėra galimybių išspręsti rinkoje kylančių problemų. Šiuo atveju net nėra aišku, kokią problemą bandoma spręsti. Taigi toks įsibrovimas į vaistų ar bet kurią kitą konkurencingai veikiančią rinką be rimtos priežasties yra nepateisinamas“, – sako G. Deržanauskienė.



Valstybė, sukurdama skirtingas sąlygas verslui, iškreips konkurenciją


Savo ruožtu Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė K. Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad valdančiųjų iniciatyva steigti valstybines vaistines ne padidintų konkurenciją rinkoje, o ją iškreiptų, sukurdama skirtingas sąlygas verslui.


„Šis projektas negali paaiškinti jokio kito tikslo kaip tik norą įvesti valdiškų vaistinių tinklą. Čia negalime kalbėti, kad tokiu būdu valstybė didins konkurenciją, priešingai, ji ją iškreips, sukurdama skirtingas sąlygas verslui, naudodama valstybės infrastruktūrą, švaistydama mokesčių mokėtojų pinigus ir didindama korupciją“, – Eltai atsiųstame komentare pažymi K. Nemaniūtė-Gagė.


Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad valstybė bet kokiu atveju reguliuoja visų be išimties vaistų kainas, nustato, kokius antkainius gali taikyti vaistinės, gamintojai, platintojai. Todėl K. Nemaniūtė-Gagė akcentuoja, kad kyla pagrįstas klausimas, kodėl valstybė nori dar ir pati užsiimti verslu.


„Beveik visose šalies gydymo įstaigose arba šalia jų dirba viena ar kelios vaistinės. Ar tikslas yra uždaryti šias vaistines?“, – klausia ji.


„Seimo sveikatos reikalų komitetas, būdamas sveikatos srities specialistas, įvertinęs visų valstybinių institucijų nuomonę, atmetė šį pasiūlymą.


Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė pabrėžia, kad šiai iniciatyvai nepritarė ne tik Sveikatos reikalų komitetas, atmetęs valdančiųjų pasiūlymą. Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, tokių valstybinių vaistinių steigimo nepalaiko ir Europos teisės departamentas, Konkurencijos tarnyba bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija, klausimų kilo ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. 

REKLAMA


„Europos teisės departamentas nurodė, kad valdiškų vaistinių projektas prieštaraus Europos Sąjungos sutarčiai, todėl turi būti gaunamas Europos Komisijos leidimas, priešingu atveju valstybė gali sulaukti milžiniškų baudų. Konkurencijos taryba pateikė išvadas, kad projektas didina korupcijos riziką, atsiranda skaidrumo problema, interesų konfliktas bei neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo rizika. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat nepritarė projektui, Specialiųjų tyrimų tarnyba iškėlė klausimus, iš kokių lėšų bus padengiami vaistų įsigijimo kaštai, kas dengs patiriamus nuostolius. Visi supranta, kad šis projektas jokiais pjūviais nėra teisingas, pagrįstas ar logiškas“, – pabrėžia Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė.


K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, šalys, vis dar turėjusios valdiškų vaistinių, jų atsisakė, savo tinklus perduodamos arba išnuomodamos privačiam verslui.


„Visi supranta, kad valstybės pareiga yra garantuoti viešąsias paslaugas žmonėms. Valstybės veikla savo esme negali būti pelno siekianti, o yra skirta tam, kad būtų tenkinami viešieji visuomenės interesai“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.


Trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete buvo atmestas „valstiečių“ įstatymo projektas, kuriuo siekiama sukurti valstybines vaistines.


Projekto iniciatorių „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, valstybinės vaistinės būtų alternatyva, leidžianti didinti konkurenciją farmacijos rinkoje, piginti vaistus, padaryti vaistus labiau prieinamus regionuose, kur, neturėdami didelės apyvartos, vengia kurtis didieji vaistinių tinklai.


Valdančiųjų lyderis taip pat sukritikavo įstatymo projektui nepalankų ekspertinį vertinimą atlikusį Lietuvos laisvosios rinkos institutą. Politiko teigimu, instituto vertinimo negalima laikyti nešališku, nes, pasak jo, institutas yra remiamas bene didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje, tarp rėmėjų yra ir didelių farmacijos kompanijų.

REKLAMA


R. Karbauskis akcentuoja, kad „valstiečiai“ neatsitrauks nuo savo ketinimų ir dar šioje Seimo kadencijoje valstybines vaistines leidžiantis steigti įstatymas bus priimtas ir konkurencija farmacijos sektoriuje padidės.


R. Žemaitaitis juokingais vadina valdančiųjų siūlymus dėl valstybinio banko ir vaistinių: įtaria, kad norima „pakišti“ prezidentą


Naujai susikūrusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ne tik skeptiškai vertina valdančiųjų „valstiečių“ planus steigti Valstybinį plėtros banką ir sukurti valstybinių vaistinių tinklą, tačiau tame įžvelgia ir tam tikrą siekį „pakišti“ prezidentą. Jo nuomone, „valstiečiai“, įvertindami šalies vadovo ankstesnę darbinę patirtį banke, mano turintys tam tikrą apsidraudimą, kad šalies vadovas, sprendimą dėl valstybinio banko priėmus Seime, negalėtų, net jei to norėtų, pasinaudoti turima veto teise. Kita vertus, akcentuoja R. Žemaitaitis, atnaujintos valdančiųjų kalbos apie valstybinį banką bei vaistines tėra tik manevrai prieš rinkimus.


„Liko 6 mėnesiai, jie turi parodyti rinkėjams, kad jie programą vykdo, jie juk į rinkiminę programą buvo tai įtraukę. Bet tai yra juokinga. Kas bent kažkiek gaudosi finansuose ir ekonomikoje, puikiai supranta, kad tai tik kabliukas ant kurio pakabintas naktinis sliekas ir naktiniu slieku bandoma suvilioti lydeką, kuri gali tik iš kvailumo užkibti“, – „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis. Jo manymu, „valstiečiai“ keldami valstybinio banko idėją įvertina tai, kad visus atsisakiusius palaikyti šią idėją, galės apkaltinti atstovavimu bankų interesams.  


„Mano asmeninė pozicija – ne partijos – tai yra prezidento pakišimas, nes žino, kad prezidentas yra atėjęs iš bankinės sistemos ir parengus tokį teisės aktą – jeigu prezidentas vetuotų arba nepritartų – kaip jums atrodo, kokia tokiu atveju atsiranda galimybė šaukti? Ogi ta, kad iš tikrųjų prezidentas yra susijęs su bankais, jis nieko nenori, nes yra bankų pastatytas žmogus ir tada atsiranda žmonių piktumas ir išsaukiama konfliktinė situacija“, – situaciją modeliavo „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas.


Anksčiau ir pats prezidentas yra užsiminęs, jog šiuo metu reikia pradėti kalbėti apie valstybinio banko kūrimą.


Galiausiai R. Žemaitaitis sukritikavo ir valstybinių vaistinių idėją. Anot jo, tai tiesiog būtų visų Lietuvos gyventojų pinigų neracionalus švaistymas.


„Jei mano apygardoje Rietave ar Kelmėje veiktų valstybinė vaistinė... Kaip reiktų užtikrinti srautus? Aš to neįsivaizduoju. Iš kieno pinigų tai būtų daroma? Būtų daroma iš kitų Lietuvos gyventojų, kurie yra dirbantys. Juk iš jų turės paimti dalį pinigų, per gyventojų pajamų mokestį. Būtų paimami pinigai, kurie turėtų būti investuojami į valstybės infrastruktūrą ir ligoninių gerinimą. O tokiu atveju mes tiesiog įšaldysime pinigus į vaistus, arbatžoles, į viską, kas stovės lentynose“, – apibendrino R. Žemaitaitis.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)