J. Narkevičiaus skaidrumo klausimas keliamas neišsiaiškinus Prezidentūros ir valdančiųjų santykių

J. Narkevičiaus skaidrumo klausimas keliamas neišsiaiškinus Prezidentūros ir valdančiųjų santykių


Premjerui Sauliui Skverneliui trečiadienį pareiškus, kad nusiskundimų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus darbu neturi, jau ketvirtadienį įtampas tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kėlusiam ir šalies vadovo pasitikėjimo neturinčiam Vyriausybės nariui mesti nauji kaltinimai. Ketvirtadienio ryte LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo esančio Trakuose rekonstrukciją, galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais.


LRT Tyrimų skyrius teigia turintis duomenų, kad J. Narkevičius eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus, 100 tūkst. vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose.


Premjeras trečiadienį priekaištų J. Narkevičiui neturėjo


J. Narkevičius abejonių dėl skaidrumo susilaukia jau ne pirmą kartą. Kai kurie iš viešojoje erdvėje ažiotažą sukėlusių skandalų tapo priežastimi, kodėl prezidentas išreiškė nepasitikėjimą šiam Ministrų Kabineto nariui. Tačiau valdantieji į ne vieną mėnesį turkusius Prezidentūros raginimus atleisti ministrą neįsiklausė ir principingai atsisakė ieškoti kito kandidato tvirtindami, kad nusiskundimų J. Narkevičiaus darbu ar reputacija neturi.


Panašiai kalbėjo ir premjeras Saulius Skvernelis dar šį trečiadienį. Jis teigė, kad susisiekimo ministrui J. Narkevičiui neturi jokių priekaištų ir žurnalistus Vyriausybėje tikino, kad nuolat vykstančiuose susitikimuose su prezidentu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguoto ministro J. Narkevičiaus likimo poste klausimas nėra keliamas.

REKLAMA


„J. Narkevičiui neturime jokių pastabų. Ministerija tikrai dirba ir pakankamai gerai viskas juda į priekį. Su prezidentu šios temos neeskaluojame ir, kiek buvo susitikimų, jis nebekelia klausimų dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.


Prezidentūra J. Narkevičiaus klausimo nepamiršo


Prezidentas G. Nausėda dar ne taip seniai akcentavo, kad 2019 m. rudenį prasidėjusi istorija, kuomet valdantieji nesutiko atleisti iš pareigų prezidento pasitikėjimo netekusio J. Narkevičiaus, nėra pamiršta.


„Šis klausimas niekur nedingo. Aš savo pozicijos nepakeičiau ir Vyriausybė bei premjeras gerai tą žino. Viskas, kas buvo pasakyta, buvo pasakyta“, – Eltai duotame interviu balandžio pradžioje teigė prezidentas.


Trintys tarp Prezidentūros ir valdančiųjų dėl susisiekimo ministro kilo dar 2019 m. rudenį, kai J. Narkevičius nusprendė atleisti „Lietuvos pašto“ valdybą.


Ažiotažą kėlė pietūs, apmokėti ministerijai pavaldžių įmonių


Viešojoje erdvėje ažiotažą sukėlė ir kontroversiškai įvertinta J. Narkevičiaus komandiruotė Abu Dabyje, kurioje, kaip skelbė portalas 15min., ministras už vakarienę nemokėjo iš jo komandiruotei skirtų pinigų, bet pasinaudojo ministerijai pavaldžių įmonių lėšomis.

REKLAMA


Panašią situaciją atskleidė ir portalas Delfi.lt, pranešęs, kad J. Narkevičius kartu su Lietuvos verslo konfederacijos vadovu ir Klaipėdos uosto atstovais spalio pradžioje pietavo Minske, o už pietus mokėjo uosto vadovai.


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), įvertinusi šiuos ažiotažą sukėlusius atvejus jau įsisiūbavus Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktui, nusprendė, kad susisiekimo ministras pažeidė tarnybinę etiką.


Prezidentas pareiškė, kad nepasitiki į skandalus įsivėlusiu J. Narkevičiumi


Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą ir viešojoje erdvėje ne kartą išsakė raginimus atleisti, pasak jo, nekompetentingą ir „lengvai tampomą už virvučių” politiką iš užimamų pareigų.


Savo ruožtu premjeras S. Skvernelis prezidento reiškiamos kritikos J. Narkevičiui pernelyg nesureikšmino ir apie galimybę, kad ministras gali būti keičiamas kitu, viešai svarstyti net nesiryžo. Kaip tuomet tvirtino premjeras, atleisti J. Narkevičių nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu opozicija aiškino, kad premjero rankos surištos, esą valdančiosios daugumos stabilumui esminė LLRA-KŠS principingai nesutinka patraukti iš posto J. Narkevičiaus.


Nesutarė, ar J. Narkevičiaus veiksmai turi būti matuojami teisiniu ar moraliniu algoritmu


Premjerui ir „valstiečių“ lyderiui viešojoje erdvėje nuolat kartojant, kad teisinio pagrindo atleisti J. Narkevičių nėra, Prezidentūra akcentavo būtinybę situaciją matuoti moralinėmis kategorijomis. Tačiau ir šie argumentai valdančiųjų lyderių neįtikino.


Baigiantis 2019 m., Prezidentūra viešojoje erdvėje kartkartėmis vis primindavo, jog susiekimo ministras eiti užimamų pareigų toliau negali ir kad jis turi būti atleistas. Į šiuos tiesiogiai premjerui taikytus raginimus buvo atsakyta paaiškinimu, kad J. Narkevičiaus likimą nuspręs ne ministrą deleguojantis Vyriausybės vadovas ar „valstiečių“ lyderis, bet valdančiosios koalicijos taryba. Ši į posėdį, kuriame turėjo būti atsakyta, ar koalicijos partnerių LLRA-KŠS deleguotas ministras pajėgus toliau eiti užimamas pareigas, susirinkti neskubėjo. Visgi sausio 14 d. į tarybos posėdį susirinkusi valdančioji koalicija išreiškė visišką palaikymą J. Narkevičiui.



Tarp Prezidentūros ir valdančiųjų įsiplieskė įtampa


Atmosferą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės kaitino G. Nausėdos LRT duotame interviu išsakyta užuomina, esą J. Narkevičius savo kuravimo srityje įdarbino kelias dešimtis su LLRA-KŠS susijusių asmenų.


Į tai reaguodami valdančiųjų lyderiai gynė J. Narkevičių, tvirtindami, kad prezidentas šią informaciją pateikė suklaidintas savo patarėjų. Tuo tarpu premjeras Delfi publikuotame interviu net užsiminė, kad G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu. Į tai jautriai sureagavo Prezidentūra. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Narkevičius tuomet pareiškė, kad ministras pirmininkas S. Skvernelis „žemai nukrito“, kalbėdamas apie neva esamą diskriminavimą tautiniu pagrindu.


Į diskusiją įsitraukė ir LLRS-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Jis pareiškė, kad G. Nausėdos komanda siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu ir galimai neteisėtais būdais rinko informaciją.


Be to, valdantieji sutartinai tvirtino, kad prezidento akcentuota informacija, kuri kaip pasirodė buvo paremta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta pažyma, nėra tiksli. Pasak jų, sprendžiant iš šios tarnybos pažymoje pateiktų faktų, nėra net užuominų apie galimus svarbius postų paskirstymus J. Narkevičiaus darbo ministerijoje metu.


Galiausiai paviešintoje STT pažymoje nurodyta, kad J. Narkevičiui pradėjus eiti pareigas sektoriuje buvo įdarbinta 12 su LLRA-KŠS susijusių asmenų. Kartu konstatuota, kad šiuos asmenis su J. Narkevičiumi sieja dažniausiai antros eilės giminystė.


Prezidento atstovai, kada STT pažyma jau buvo paviešinta, teigė, kad šalies vadovas G. Nausėda, kalbėdamas apie dvidešimtį J. Narkevičiaus įdarbintų asmenų, rėmėsi ne tik STT pažyma, bet ir informacija iš įvairių šaltinių.


Konfliktas palietė ekonomikos ir inovacijų ministro klausimą


Galiausiai Prezidentūrai atmetus premjero teiktą kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus, tarp valdančiųjų pasigirdo svarstymų, kad prezidentas kerštavo dėl poste palikto J. Narkevičiaus. S. Skvernelis išsakytuose komentaruose žiniasklaidai leido suprasti, kad G. Nausėdos verdiktą dėl į ministrus teikto Luko Savicko supranta kaip Prezidentūros atsaką į valdančiųjų užimtą poziciją J. Narkevičiaus atžvilgiu.


„Galėjome nujausti tą dalyką. Niekam nėra paslaptis, koks tai yra atsakas į kokius sprendimus“, – vasario mėnesį kalbėjo S. Skvernelis.