Voveraitės žiemą – pokštas ar vis tik vertinga gamtos dovana?

Voveraitės žiemą – pokštas ar vis tik vertinga gamtos dovana?


Lietuvoje sausio mėnesį pradėjo dygti valgomi grybai. Žiemos metu randamos voveraitės savo formomis ir grožiu niekuo nesiskiria nuo augančių vasarą ir rudenį. Grybų mylėtojams pažadinamas noras ruoštis į miškus užsiimti grybų rinkimo meditacija. Greičiausiai dažnas kiek vėliau susimąsto, ar tik šis gamtos pokštas netikrina grybų mėgėjų budrumo? Ar šiuo neįprastu metu juos tikrai galima rinkti ir valgyti? Gal verta inventorizuoti savo sandėliukus ir sukauptas grybų atsargas, nes „ant nosies“ lipa naujas grybų sezonas? Kuo žmogaus organizmui yra naudingi grybai ir ar yra galimybė juos saugiai valgyti visus metus?


Laima Kvedarienė


Ar reikės perrašyti pasakas, nes pamotės nuo šiol žiemą gali siųsti našlaitėles į mišką rinkti ne tik žibučių, bet ir voveraičių? Ką pataria specialistai?


Esu smalsi ir mėgstu faktus tikrinti, o esant galimybei pasikonsultuoju su specialistais, ekspertais. Susisiekiau su buvusia Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesniąja mokslo darbuotoja Rita Mikaliūnaite, kuri užsiima mikologija, fitopatologiniais, bioįvairovės tyrimais ir pan., kad išsamiai paaiškintų, kas šiuo metu vyksta gamtoje bei atsakytų į klausimus:


• Ar žiemos metu išdygę grybai (voveraitės ir pan.) tinkami maistui?


• Ar grybai yra vertingi ir turi maistinių medžiagų, kaip renkant įprastu laiku vasarą bei rudenį?


• Kuo rizikuojame valgydami žiemą rinktus grybus?


Rita Mikaliūnaitė po trumpos susimąstymo pauzės nusijuokia ir pasidalina savo įžvalgomis.


„Galima rinkti šiuo metu tik tokius grybus, kuriuos gerai pažįstate. Svarbu, kad grybai nebūtų gavę šalnų. Pastaroji taisyklė galioja ir rudenį. Mano viena pažįstama grybavimo sezoną pernai užbaigė lapkričio viduryje.“

REKLAMA


Pasak ekspertės, tai irgi yra neįprastas grybavimo laikas.


Ar šią žiemą augalai bei grybai gauna iš dirvožemio maistinių medžiagų?


„Šiuo metu dirvožemio gilieji horizontai yra prisisotinę drėgmės, temperatūra laikosi teigiama, o medžių vegetacija jau yra prasidėjusi, nes teka sula bei žydi ankstyvieji augalai - žalčialunkiai, lazdynai. Tekanti sula jau sausio mėnesį taip pat kaip ir dygstantys grybai yra neįprastas reiškinys. Jeigu medžių vegetacija yra prasidėjusi, vadinasi, maistinės medžiagos su vandeniu per šaknis patenka į augalus. Grybus su medžiais sieja glaudus ryšys – mikorizė. Ši draugystė yra abipusiai naudinga. Kadangi nebuvo šalčių, kurių metu būtų susiformavęs įšalas, tai tikėtina, kad iki vėlyvo rudens dygstančių ir augančių grybų augimo sezonas kaip ir gali tęstis. Juo labiau, kad grybai mikorizės dėka iš augalų gauna maisto medžiagų“, – teorinėmis ir praktinėmis žiniomis dalijasi specialistė.


Kaip atskirti, ar grybas sveikas?


Gerai pažįstu ir šiuo metu rinkčiau tik baravykus bei voveraites, tad Ritos Mikaliūnaitės užklausiu, kaip atskirti, kada šie grybai yra sveiki, o kada nukentėję nuo šalčio?


„Kadangi grybuose yra baltymų, tai po stipresnės šalnos, grybo kepurėlė būna patežusi, balzgana, labai šlapia. Garantuoju, perpjovę grybą, tai suprasite ir nekils jokių abejonių. Svarbiausia nerinkti jau peraugusių, pasenusių grybų“, – linksmai ir užtikrintai atsako žinovė.

REKLAMA


Kokie dar ne itin malonūs bundančios gamtos ženklai pranašauja ankstyvą pavasarį?


Mokslininkė Rita Mikaliūnaitė užsiminė, kad erkės bunda kartu su augalais bei augančiais grybais.


„Erkės yra aktyvios, tad verta jau dabar pasisaugoti šių alkanų padarėlių ne tik susiruošus grybauti“, – perspėja specialistė.


Tiesa, prasidėjus ankstyvųjų augalų žydėjimui, daug anksčiau alerginių reakcijų pasekmes pajaus jautrūs ir tam alergiški žmonės. Specialistė pamini, kad žiedadulkės tokiu metu paprastai atkeliauja iš tolimų kraštų oro srautais.


„Šiemet neįtikėtinai anksti prie “importinių” prisijungs ir vietinių augalų žiedadulkių armija“, – mažai paguodos alergiškiems žmonėms teikiančius faktus dėsto ekspertė.

Ar vertingi grybuose esantys baltymai, vitaminai ir mineralinės medžiagos?


Ekspertės Ritos Mikaliūnaitės užuomina apie grybuose esančius baltymus, mane paskatina nuodugniau pasidomėti grybų maistingumu. Pasirodo, kad žmogus gyvulinės kilmės baltymų pasisavina virš 96 %, augalinės – 68%, o grybų - 70%.


Grybuose yra daug B grupės vitaminų (B1, B2, B3 ir pan.), vitamino A, D, mineralinių medžiagų (geležis, manganas, kobaltas, fosforas, kalcis, kalis, varis, cinkas ir t.t.).


Literatūroje radau informacijos, kad “mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio juose beveik tiek pat, kiek žuvyje.”


Kuo pranašesnė voveraitė už baravyką?


Lietuvoje pats vertingiausias ir daugiausiai maistinių medžiagų turintis grybas yra baravykas. Voveraitės yra priskiriamos prie trečios kategorijos grybų, tačiau jos ženkliai pralenkia baravykus vitamino B1 (tiaminas) kiekiu. Šis vitaminas yra svarbus, kad tinkamai funkcionuotų nervų sistema, būtų užtikrintas normalus augimas ir pan.



Jeigu žmogaus organizmui trūksta tiamino, yra pažeidžiama nervų sistema (sutrinka nervinių impulsų perdavimas raumenims, jaučiamas nuovargis, kankina nemiga, silpnėja atmintis ir pan.), pradeda varginti virškinamojo trakto sutrikimai (pvz. sumažėja apetitas), atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas (pvz. padažnėja širdies susitraukimų dažnis).

Kodėl džiovinti grybai vertingesni nei marinuoti, sūdyti?


Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena, o grybų džiovinimas yra seniausiai žinomas bei patikimiausias konservavimo būdas. Tinkamomis sąlygomis (gerai vėdinamose, sausose vietose) džiovintus grybus galima laikyti net kelis metus.


Tuo tarpu marinuotus, sūdytus grybus rekomenduojama suvalgyti per vienerius metus. Be to, džiovinti bei sumalti į miltukus grybai yra geriau įsisavinami, nepraranda aromato, mitybinės vertės, o švieži ir nesusmulkinti grybai dėl juose esančio chitino yra sunkiau virškinami.


Ką daryti, jeigu mėgstate grybus, bet nemėgstate grybauti arba norite visus metus saugiai bei reguliariai valgyti grybus?


Šviežiems grybams, kaip ir uogoms būdingas sezoniškumas, tad pats saugiausias bei garantuojantis reguliarų visais metų laikais grybų valgymą būdas - džiovinti bei sumalti grybai. Kadangi grybuose yra apie 80-90% vandens, tad galite įsivaizduoti, kiek liks grybo masės jį išdžiovinus. Vadinasi, džiovinti grybai sandėliuke užims ženkliai mažiau vietos nei stiklainiuose marinuoti ar sūdyti.


Man pavyko rasti maltų voveraičių kapsulėse. Kapsulę su maltomis voveraitėmis galima tiesiog nuryti, užgeriant vandeniu. Tokiu būdu nepersivalgote voveraičių bei gaunate vertingų medžiagų. Kitas būdas - galima kapsulę išardyti ir aromatingus miltukus supilti į sriubą, padažą ar panaudoti kaip prieskonį mėsai, daržovių troškiniams pagardinti. Tikėtina, kad irgi nepersivalgysite ir neapsunkinsite virškinimo. Skanaus visus metus!


Grybus rinkti žiemą - mūsų atsakomybė


Šilta žiema dovanoja mums naujas patirtis, iškelia klausimus, kurių šiuo metų laiku sau įprastai nekeltume. Gamtoje vykstantys neįprasti reiškiniai, tikrina žmonių pastabumą, budrumą. Sveikus grybus žiemą rinkti galima, jie yra maistingi, tačiau žmonės vis tik turi elgtis atsakingai.