Nors siekiant tvaraus judumo tikslų Europoje dviračių transporto svarba vis labiau didėja, tačiau kai kurioms valstybėms dar kyla iššūkių, plečiant reikiamą infrastruktūrą. Bendrame europiniame kontekste Lietuva išsiskiria nuoseklumu, mat iki šiol šalyje nutiesta apie 3 tūkst. kilometrų dviračių eismui tinkamų takų, o Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2035 metų ketinama nutiesti ar rekonstruoti dar ne mažiau kaip 2 tūkst. kilometrų. 

Ministerija pabrėžia, kad pusė naujai planuojamų takų bus įrengta šalia valstybinės reikšmės kelių, likę – šalia vietinės reikšmės kelių ir miestų gatvių. Pasak jų, siekiama sukurti palankesnes ir lengvesnes sąlygas dviračių infrastruktūros plėtrai: ne tik patogiems takams, bet ir saugykloms. 

„Dviračių saugyklos priskiriamos kitos paskirties sporto inžineriniams statiniams, o tai leis šias saugyklas statyti kaip laikinus nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Taip pat numatyta, kad prie kiekvieno naujai statomo ar rekonstruojamo statinio turi būti įrengtos dviračių stovėjimo vietos, o atstumas  nuo jų iki įėjimo į statinį neturi viršyti 50 m“, – teigė ministerija.  

Pasak jų, kuriant naujus ir rekonstruojant esamus dviračių takus daug dėmesio bus skirta dangos kokybei. 

„Dviračių takams įrengti naudojamos asfalto, betono dangos ir kitos alternatyvios dangos užtikrinančios važiavimo kokybę, o trinkelių danga gali būti naudojama tik senamiesčiuose, teritorijose, kurioms taikomi specialūs estetiniai reikalavimai. Siekiant išskirti dviračių taką iš aplinkos, rekomenduojama naudoti raudonų plytų spalvą“, – pastebėjo ministerija.  

Vienas pirmųjų dviračių takų tinklo atnaujinimų prasidės jau artimiausiais metais. Susisiekimo ministerija užtikrino 74,6 mln. eurų finansavimą, dėl kurio bus nutiesta maždaug 174 km takų. Dviračių infrastruktūros plėtrai ir šios transporto rūšies skatinimui savivaldybėms ir akcinei bendrovei „Via Lietuva“ resursai skirti iš EGADP „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Next GenerationEU“ lėšomis. 

Prancūzijoje ir Ispanijoje investuojami milijardai 

Ispanijoje investicijos į tvarų mobilumą iš jau minėto „Next GenerationEU“ fondo, naujienų portalo „El Confidencial“ duomenimis viršija 2,4 mlrd. eurų. Daugiausia pinigų skiriama būtent infrastruktūrai plėtoti.  

Valstybinė dviračių strategija, pagal „El Confidencial“, yra integruota į 2030 m. saugaus, tvaraus ir sujungto mobilumo strategiją. Jos tikslas – skatinti dviračių naudojimą ir įtraukti įvairias suinteresuotąsias šalis. Be vieningų tikslų, vietos lygmeniu miestai, tokie kaip: Sevilija, Valensija, Saragosa ir Vitoria, kuria savo tvaraus mobilumo planus. Čia teikiamas prioritetas dviračiams ir ribojamas motorinis transportas miestų centruose. Šalies didmiesčiai taip pat investuoja į dviračių tinklų plėtrą. Barselona turi daugiau nei 250 km dviračių takų, o Madridas planuoja iki 2026 m. investuoti dar 30 mln. eurų tam, kad sujungtų periferinių maršrutų takus su metropoliniu dviračių žiedu.  

Tuo metu Prancūzijoje dviračių naudojimas tapo svarbia nacionalinės tvaraus mobilumo strategijos dalimi. Naujienų portalo „Voxeurop“ duomenimis, 2023–2027 m. vykdomas „Plan vélo et mobilités actives“ projektas siekia paversti dviračius masiniu transporto būdu, skiriant daugiau nei 2 mlrd. eurų jų infrastruktūrai, švietimui ir saugumui plėtoti. Iki 2030 metų šalyje bus sukurti 100 000 km dviračių takų. Nors kelionių dviračiais skaičius Prancūzijoje nuo 2019 iki 2023 m. išaugo 48 proc., tačiau infrastruktūra vis dar nepakankama. 

„Voxeurop“ pastebi, kad vietos valdžia aktyviai sprendžia spragas. Paryžiuje per keletą metų nutiesta daugiau nei 1 000 km naujų dviračių takų. 2022 m. apklausa parodė, kad 62 proc. savivaldybių priėmė dviratininkams palankius sprendimus, o 65 proc. pabrėžė infrastruktūros tęstinumo svarbą. Pabrėžiama, kad ES struktūriniai fondai finansavo daugybę regioninių dviračių takų projektų, įskaitant tarpvalstybinius EuroVelo maršrutus, jungiančius Prancūziją su Belgija, Vokietija ir Ispanija, taip pat padedant atkuriamoms kaimo teritorijoms prisijungti prie tvaraus transporto tinklo. 

Rumunijoje daugiau pažadų nei darbų 

Kol daugelis Europos miestų pertvarko savo infrastruktūrą, kad dviratininkams būtų sudarytos palankesnės sąlygos nei automobiliams, Rumunija tebėra įstrigusi neįvykdytuose pažaduose, sako naujienų portalo „Hot news“ žurnalistė Gruia Dragomir. Nors ES skatina dviračių transportą kaip svarbų tvaraus judumo ir sveiko gyvenimo būdo elementą ir teikia dosnią finansinę paramą Rumunija šią politiką įgyvendina lėtai, fragmentiškai ir neturi ilgalaikės vizijos. 

„Sostinėje Bukarešte šiuo metu nutiesta tik 32,5 km dviračių takų, jis ženkliai atsilieka nuo mažesnių šalies miestelių. Negana to, Europos kontekste Bukareštas užima 34 vietą iš 36 pagal „Švarių miestų“ indeksą, vertinant saugų važiavimą dviračiais ir vaikams pritaikytas gatves“, – dėmesį atkreipė žurnalistė. 

Visgi, teigiamų pokyčių, pasak jos, yra. Neseniai patvirtintas Bukarešto dviračių transporto planas, kuriame numatyta iki 2035 m. sukurti 150 km pagrindinių maršrutų, 415 km antrinių maršrutų ir įrengti dviračių stovus, stovėjimo vietas bei saugius, gerai sujungtus takus. Pasak jos, šalyje įkurtas Nacionalinio dviračių koordinavimo centras, atnaujinti tvaraus judumo standartai, įpareigojant kad visi nauji infrastruktūros projektai apimtų dviračių transporto komponentus. 

ELTA inf.