Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad rudenį smuko gyventojų pasitikėjimas penkiais Lietuvos institutais. Labiausiai – 8 procentiniais punktais – sumažėjo pasitikinčių šalies kariuomene ir Prezidentūra. Be to, pasitikėjimas mažėjo ir teismais, Seimu bei „Sodra“.

Šių metų rugsėjo 24–spalio 9 dienomis „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Kaip ir ankstesnėse apklausose, didžiausia dalis gyventojų pasitiki Lietuvos policija ir kariuomene. Policija pasikliauja 74 proc. respondentų, o 21 proc. apklaustųjų priešingai – nepasitiki šia institucija. Tuo metu kariuomene, nepaisant kritusio jos vertinimo, teigia pasitikintys 67 proc. gyventojų, o 28 proc. nėra linkę ja pasikliauti.

Toliau sąraše – Bažnyčia, kuria pasitiki 65 proc., o nepasitiki 29 proc. respondentų, ketvirta – „Sodra“. Nors pasitikėjimas ja sumažėjo 3 procentiniais punktais, „Sodra“ pasikliauja daugiau nei pusė gyventojų (59 proc.), dar 33 proc. apklaustųjų institucijos veiklą vertina neigiamai. Nežymiai nuo jos atsilieka savivaldybės. Vietos valdžia pasitiki 58 proc. respondentų, nepasitiki 35 proc.

Tuo metu pasitikėjimas Prezidentūra smuko 8 procentiniais punktais. Šia institucija pasikliauja 58 proc. gyventojų, o neigiamai apie jos veiklą atsiliepia 39 proc. apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi institucijos, kuriomis gyventojai daugiau nepasitiki nei pasitiki. Tai – Lietuvos žiniasklaida (44 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), teismai (41 proc. pasitiki ir 47 proc. nepasitiki), Vyriausybė (36 proc.  pasitiki ir 60 proc. nepasitiki) bei parlamentas (25 proc. pasitiki ir 70 proc. nepasitiki). 

Kaip rodo apklausos rezultatai, visuomenės pasitikėjimas teismais ir Seimu, palyginti su ankstesne apklausa, sumažėjo atitinkamai 5 ir 4 procentiniais punktais.

Krito palankus Nausėdos vertinimas

Po protestais ir vidiniais nesutarimais pažymėtos valdančiosios daugumos bei Ministrų kabineto darbo pradžios, per mėnesį 10 procentinių punktų krito palankus „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio vertinimas, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Taip pat mažėja gyventojų palankumas šalies vadovui Gitanui Nausėdai bei šią savaitę iš posto atleistai krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei.

Lyginant su rugpjūtį atliktu tyrimu, R. Žemaitaičio vertinimas pablogėjo 10 procentinių punktų. Praėjusį mėnesį apie jį palankiai atsiliepė 40 proc. gyventojų, dabar tokių liko 30 proc. Tuo metu nepalankiai jį vertina 59 proc. gyventojų, kai praėjusį mėnesį tokių buvo 48 proc. 

Be to, šio politiko vertinimas yra prasčiausias per visą laikotarpį nuo 2016 m. spalio. Tuo metu lyginant su pernai, po Seimo rinkimų vykusios apklausos duomenimis, per metus palankus „aušriečių“ lyderio vertinimas sumažėjo 20 procentinių punktų. 

Šalies vadovo G. Nausėdos vertinimas per mėnesį krito 8 procentiniais punktais. Rugpjūtį jį palankiai vertino 64 proc. gyventojų, o naujausioje apklausoje – 56 proc. Savo ruožtu nepalankiai jį įvertino 35 proc. gyventojų, kai prieš mėnesį tokių buvo 27 proc. 

Šiuo metu pozityviai prezidentą vertinančių gyventojų yra mažiausiai per paskutinius 8 metus. Lyginant su apklausos, atliktos po 2024-ųjų Seimo rinkimų, rezultatais, palankus šalies vadovo vertinimas nukrito 17 procentinių punktų. Nepaisant to, G. Nausėda išlieka vienu palankiausiai vertinamų politikų.

Be to, 8 procentiniais punktais sumažėjo ir buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės vertinimas. Dabar ją palankiai vertina 20 proc. gyventojų, kai praėjusį mėnesį tokių buvo 28 proc. Per šį laikotarpį socialdemokratė sulaukė nemažai klausimų dėl byrančios ministerijos komandos, opozicijos nepasitenkinimą kėlė ir planai įsigyti braziliškų orlaivių „Embraer“. Tai prasčiausias politikės vertinimas nuo pernai lapkričio. 

Tuo metu premjerės Ingos Ruginienės, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Mindaugo Sinkevičiaus, parlamentaro Igno Vėgėlės, Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palankus vertinimas per mėnesį sumažėjo 5 procentiniais punktais. 

Ekspremjerę Ingridą Šimonytę bei europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę palankiai įvertino 4 procentiniais punktais mažiau respondentų. 

Visgi, per paskutinį mėnesį pagerėjo vieno politiko vertinimas – 5 procentiniais punktais palankiau vertinamas Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Rugpjūtį palankiai apie jį atsiliepė 29 proc. apklausos dalyvių, kai rugsėjį tokių buvo jau 34 proc. 

Palankiausiai vertinami prezidentai

Rugsėjo pabaigoje vykęs tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (76 proc. palankiai ir 14 proc. nepalankiai), eksprezidentę Dalią Grybauskaitę (60 proc. palankiai, 31 proc. nepalankiai) bei dabartinį šalies vadovą G. Nausėdą (56 proc. palankiai, 35 proc. nepalankiai).

Dar 3 politikus didesnė dalis gyventojų įvertino labiau palankiai nei nepalankiai: I. Ruginienę (44 proc. palankiai, 37 proc. nepalankiai), užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį (39 proc. palankiai, 38 proc. nepalankiai) bei Seimo narį Valių Ąžuolą (34 proc. palankiai, 31 proc. nepalankiai).

Tuo metu nepalankiausiai įvertintas pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis – jį 70 proc. gyventojų įvertino nepalankiai ir 22 proc. palankiai. 

Neigiamai gyventojai vertina ir V. Blinkevičiūtę (69 proc. pasisakė nepalankiai, 21 proc. palankiai), D. Šakalienę (66 proc. nepalankiai, 20 proc. palankiai), europarlamentarą Petrą Gražulį (66 proc. nepalankiai, 21 proc. palankiai), I. Šimonytę (65 proc. nepalankiai, 27 proc. palankiai), socialdemokratą, buvusį premjerą Gintautą Palucką (64 proc. nepalankiai, 22 proc. palankiai), Seimo narę Agnę Širinskienę (61 proc. nepalankiai, 26 proc. palankiai), R. Žemaitaitį (59 proc. nepalankiai, 30 proc. palankiai) bei V. Čmilytę-Nielsen (58 proc. nepalankiai, 32 proc. palankiai). 

Atlikto tyrimo metu asmeninio interviu būdu buvo apklausti 1 004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. 

Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

ELTA inf.