Naujai besiformuojantis Ministrų kabinetas planuoja didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą. Tokie tikslai numatyti trečiadienį registruotoje būsimos Vyriausybės programoje.

„Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą. (...) Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo“, – rašoma Vyriausybės darbų programoje.

Atskirai išskiriami būsimos Vyriausybės planai gerinti verslo mokestinę aplinką. Tarp pažadų – pelno mokesčio lengvatos į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui, paprastesnės mokestinės prievolės mažam ir pradedančiam verslui ir geresnės sąlygos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms.

„Sieksime supaprastinti viešųjų pirkimų procesus ir reguliavimą (...) kad verslui, ypač smulkiajam, būtų lengviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Skatinsime inovatyvius pirkimus, trumpinsime pirkimo procedūras, padarysime paprastesnius reikalavimus būtiniausiems ir skubiausiems pirkimams“, – įsipareigoja naujoji Vyriausybė.

Valdančioji dauguma žada peržiūrėti esamas mokestines lengvatas ir įsivertinti jų naudą pagal mokestinės politikos teisingumo kriterijų.

„Didelė dalis šių lengvatų yra reikalingos, nes leidžia didinti „į rankas“ gaunamas pajamas mažiausiai uždirbantiems asmenims, bet kai kurios lengvatos yra nepagrįstos ir iškreipia mokestinės politikos teisingumą“, – aiškina programos rengėjai.

Pristatomi vietos ir užsienio investicijų skatinimo planai

Investicijų skatinimo politikai skirtame dokumento skyriuje, būsimasis Ministrų kabinetas įsipareigoja vienodomis sąlygomis teikti finansinę paramą Lietuvos ir užsienio investuotojams.

„Investuok Lietuvoje“ vienodomis sąlygomis aptarnaus tiek užsienio, tiek nacionalinius investuotojus, investuojančius pagal žaliojo koridoriaus sąlygas stambiems investiciniams projektams“, – nurodo valdantieji.

Programoje minimas siekis vykdyti ekonomikos plėtrą visoje šalyje ir mažinti regioninę atskirtį tarp savivaldybių su ES struktūrinių fondų parama vietos ekonomikos plėtojimui.

„Ypatingą dėmesį skirsime tolygiai regionų plėtrai, gerai apmokamų darbo vietų išlaikymui ir kūrimui bei stiprių, tarptautiniu mastu konkurencingų, ekonomiką transformuojančių sektorių vystymui“, – pažymima dokumente.

Valdančioji dauguma nurodo, kad aukštos pridėtinės vertės investicinius projektus įgyvendinančioms įmonėms bus supaprastinta sklypų suteikimo tvarka, taip pat numatoma plėsti reikalingų sklypų infrastruktūrą.

„Konsoliduosime valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išpirksime reikalingus privačius sklypus, kad būtų užtikrinta pakankama tokių sklypų pasiūla investicijoms“, – rašoma Vyriausybės programoje.

„Padėsime savivaldos institucijoms ir įstaigoms išvystyti tokiems investiciniams projektams reikalingą sklypų infrastruktūrą. (...) Gerinsime prisijungimo prie elektros tinklų sąlygas, optimizuosime prisijungimo procedūrų trukmę“, – teigia naujasis Ministrų kabinetas.

Tarp pažadų – kova su biurokratizmu

Socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ Vyriausybė žada atsižvelgti į verslo patiriamas problemas ir mažinti jam tenkančią administracinę naštą. Tarp sprendimo būdų – skaitmeninių priemonių platesnis panaudojimas viešajame sektoriuje ir lengvesnės statybos leidimų išdavimo sąlygos.

„Palengvinsime statybos leidimų išdavimo, projektų derinimo ir gamybinių objektų pridavimo sąlygas. (...) Spartinsime ir supaprastinsime investuotojų įsikūrimo, pramoninių teritorijų planavimo, kitų reikalingų leidimų išdavimo procedūras socialiai reikšmingiems verslo projektams: aukštos pridėtinės vertės gamybai, žaliosios ekonomikos investicijoms“, – nurodo dokumento autoriai.

Valdantieji pasižada gerinti verslo klientų aptarnavimo kokybės standartus viešojo sektoriaus įstaigose ir institucijose. Tarp būsimų darbų – stambius investicijų projektus koordinuojančių asmenų paskyrimas.

„Stambiems vietos ir užsienio investicijų projektams paskirsime konkrečius asmenis, kurie užtikrins sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį ir sklandesnį vietos ir užsienio investuotojų stambių projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą“, – pažymi naujoji Vyriausybė.

Programoje taip pat pabrėžiamas poreikis tikslinti kai kuriuos teisės aktus, siekiant įtvirtinti galimybę pratęsti strategiškai svarbių investicijų sutarčių terminus, „jei poreikis tikslinti terminus kyla dėl valstybės ar savivaldybių įstaigų ir institucijų veikimo ar neveikimo“.

Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.

Įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP

Ministrų kabinetas planuoja skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks įsipareigojimas numatytas trečiadienį registruotoje būsimos Vyriausybės programoje.

„Atsižvelgdami į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir siekdami užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai kartu su sąjungininkais, taip pat visuotinės gynybos įgyvendinimui, užtikrinsime tvarų krašto apsaugos finansavimą: ne mažesnį nei 3,5 proc. nuo BVP, atitinkantį karinį patarimą ir garantuojantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gynybai“, – numatoma Vyriausybės programoje.

Krašto apsaugai skirtame programos skirsnyje aukštu prioritetu įrašyti ir planai stiprinti šalies kariuomenę.

„Stiprinsime Lietuvos kariuomenės pajėgumus, ypatingą prioritetą skirdami nacionalinės Pėstininkų divizijos komplektacijai, aprūpinimui, ginkluotės ir amunicijos rezervo kaupimui, rengimui ir sąveikumui su sąjungininkais. Užtikrinsime tolygią Lietuvos kariuomenės pajėgų modernizaciją, kariuomenei būtinos karinės infrastruktūros kūrimą, kariuomenės rezervo plėtrą“, – nurodo valdantieji, akcentuodami ir siekį stiprinti šalies žvalgybos institucijas.

Socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir „Vardan Lietuvos“ įsitikinimu, „nacionalinė gynybos pramonė yra svarbus valstybės apginamumo ramstis“. Todėl partijos įsipareigoja skirti išskirtinį prioritetą nacionalinei gynybos pramonei vystyti.

„Imsimės visų būtinų priemonių, kad užtikrintume gynybos ir saugumo dalyvių sistemos funkcionavimo skaidrumą ir atsparumą korupcijai. Aktyviai remsime Lietuvos gynybos pramonės atstovų veiksmingą integraciją į ES ir transatlantinės gynybos pramonės rinką“, – rašoma programoje.

Sieks realaus, o ne deklaratyvaus pasirengimo visuotinei gynybai

Krašto apsaugai Vyriausybės programoje skiriamas atskiras skyrius. Jame apibrėžiami siekiai ne tik susiję su gynyba nuo išorės grėsmių, bet ir civiline sauga.

Centro-kairės Vyriausybė nurodo, jog visuotinė gynyba privalo būti neatidėliotinas prioritetas. Be to, pasirengimas visuotinei gynybai, anot valdančiųjų, turi būti „realus, o ne deklaratyvus“.

„Stiprinsime pasirengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Remsime Lietuvos šaulių sąjungą, jos narių skaičiaus augimą ir pastangas visuotinės gynybos srityje“, – įsipareigoja naujoji Vyriausybė.

Dėmesys programoje – ir informaciniam bei kibernetiniam atsparumui, mobilizacijos sistemos tobulinimui.

„Skirsime ypatingą dėmesį civilinei gynybai, kaip neatsiejamai valstybės ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai daliai. Šioje srityje prioritetą teiksime gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir kolektyvinės apsaugos statinių (priedangų ir slėptuvių) sistemos, skirtos gyventojų saugumui, veiksmingai plėtrai“, – rašoma programoje.

„Reguliariai peržiūrėsime ir atnaujinsime savivaldybių ir valstybės įstaigų bei įmonių ir organizacijų civilinės saugos planus, atsižvelgdami į naujausias grėsmes ir rizikas“, – pažymima dokumente.

Prioritetai

Centro-kairės valdančiųjų kabinetas taip pat žada skirti „ypatingą dėmesį nuolatinės Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje 2027 metais“.

„Kartu užtikrinsime Lietuvos kariuomenės bendrą rengimą su Vokietijos brigada ir aukštesnio lygio Vokietijos kariniais vienetais“, – įsipareigoja Vyriausybė.

Akcentuojant svarbą stiprinti NATO Aljansą, būsimieji Vyriausybės nariai nurodo skirsiantys jėgas stiprinti bendradarbiavimą su JAV, Lenkija, Baltijos šalimis bei kitais sąjungininkais.

„Kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija stiprinsime išorinės NATO ir ES sienos saugumą ir gynybą. Aktyviai dalyvausime bendrojoje ES saugumo ir gynybos politikoje, kuri papildo, bet nepakeičia NATO kolektyvinės gynybos garantijų“, – akcentuojama programoje.

„ES lygmeniu skubiai inicijuosime finansinio instrumento suformavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdį. Toks instrumentas leistų solidariai ir laiku atliepti išaugusią grėsmę Europos saugumui, prioritetizuojant Šiaurės Rytų flango gynybos poreikius“, – taip pat teigia naujasis Ministrų kabinetas.

Valdantieji programoje skyrė punktą ir paramos Ukrainai klausimui – tai, nurodoma, Lietuvos gyvybinis interesas. Ministrai žada tęsti praėjusios kadencijos įsipareigojimus ir kasmet skirti Kyjivui paramos už ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo BVP.

Aktyvi, tačiau nuspėjama užsienio politika

Vyriausybės programoje užsienio politikai skiriamas atskiras skyrius, kuriame daugiausiai dėmesio – Ukrainos europinės ir transatlantinės integracijos klausimams, sankcijų politikai, Lietuvos dvišalių santykių stiprinimui. Šiuos klausimus naujoji Vyriausybė žada patikėti kandidatui į užsienio reikalų ministrus, dabartiniam šalies vadovo vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui.

Tiesa, dokumente užsimenama ir apie naujosios Vyriausybės poziciją Pekino klausimu. Anksčiau paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas buvo prakalbęs apie galimybes normalizuoti Lietuvos santykius su Kinija. Tačiau programoje, kurią jau ketvirtadienį ketinama pateikti Seimui, tokie tikslai nėra keliami.

Toliau rems Ukrainos siekius tapti ES ir NATO dalimi

Skyriuje, aprėpiančiame užsienio politikos klausimus, aukščiausiai įrašyti įsipareigojimai, susiję su Ukraina. Centro-kairieji nurodo, jog „vienintelis kelias atkurti stabilią ir teisingą taiką Europoje yra kuo greitesnė Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare, visiškai išlaisvinant visas okupuotas teritorijas ir atstatant teritorinį šalies vientisumą ir suteikiant tvarias saugumo garantijas“.

„Mes ir toliau remsime Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, apibrėžiamą tarptautiniu mastu pripažintų sienų. Aktyviai dirbsime su sąjungininkais, teikdami gerai koordinuotą politinę, finansinę, karinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų kuo greičiau pasiekti pergalę“, – rašoma programoje, įsipareigojant aktyviai dalyvauti ir padedant atstatyti Ukrainą „nelaukiant karo pabaigos“.

„Dėmesį skirsime ne tik šalies sugriautos infrastruktūros atstatymui, bet ir visuomenės socialinei gerovei: karo veteranų reabilitacijai, visuomenės psichinei sveikatai, reintegracijai“, – teigiama dokumente.

Naujoji Vyriausybė tęs įsipareigojimus siekti greitesnės Kyjivo narystės Europos Sąjungoje (ES), NATO. Tarp tikslų – ir atsakomybės už karo nusikaltimus siekis.

„Glaudžiai bendradarbiausime su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrintas teisingumas karo nusikaltimų aukoms, o Rusijos prezidentas, taip pat jos politinė ir karinė vadovybė būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniame teisme“, – rašoma programoje, priduriant, kad įšaldytas Rusijos turtas turi būti naudojamas Ukrainos atstatymui.

Demokratinė ir laisva Baltarusija – vienas svarbiausių užsienio politikos tikslų

Kaip vieną svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų valdantieji įvardija demokratinę ir laisvą Baltarusiją. Dabartinį režimą centro-kairės Vyriausybė įvardija tiesiogine grėsme Lietuvai.

Tuo metu kalbėdami apie Lietuvos vaidmenį europiniuose formatuose, būsimieji ministrai pabrėžia – Vilnius bus Europos Sąjungos (ES) „sankcijų politikos kompetencijos centras“.

„Būtina toliau įgyvendinti griežtas sankcijas agresorei ir užkirsti kelią veiksmams, kuriais siekiama jas apeiti“, – rašo valdantieji.

Kinija – iššūkis užsienio politikai ir saugumui

Indijos-Ramiojo vandenyno regione naujasis Ministrų kabinetas žada tęsti kadenciją baigiančios Vyriausybės kryptį bei siekti vieningo Europos ir transatlantinių partnerių požiūrio į Kiniją.

„Kinija tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai. Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO šalių narių pozicija Kinijos atžvilgiu“, – nurodo naujoji Vyriausybė.

„Stiprinsime gynybos ir saugumo ryšius su Japonija, Pietų Korėja bei kitomis Pietryčių Azijos demokratijomis. (...) Toliau plėtosime ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu“, – rašoma programoje.

Žada prisidėti prie darnaus Palestinos ir Izraelio valstybių sugyvenimo

Centro-kairės koalicijos Vyriausybės programoje vienu punktu teužsimenama ir apie poziciją konflikto Artimuosiuose Rytuose atžvilgiu. Ministrų kabinetas leidžia suprasti, kad remia dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – idėją.

„Remsime pastangas siekti ilgalaikės taikos ir stabilumo Artimuosiuose Rytuose. Prisidėsime prie dviejų savarankiškų valstybių, Palestinos ir Izraelio, darnaus sugyvenimo“, – kalbama programoje.

Programoje taip pat įvardijami siekiai glaudinti įvairialypį bendradarbiavimą su pagrindiniais Vilniaus sąjungininkais – JAV, ES, Vokietija, Lenkija. Dėl pastarosios užsimenama, kad strateginė partnerystė bus plėtojama „360 laipsnių principu“. Brėžiant kontakto su Varšuva kryptį, Vyriausybė nurodo sieksianti spręsti „įsisenėjusias tautinių mažumų problemas“.

Įsipareigoja kurti patrauklesnę, depolitizuotą diplomatinę tarnybą

Programoje taip pat iškelti aiškūs tikslai būsimajam šalies užsienio reikalų ministrui – Vyriausybė nori stiprinti diplomatinę tarnybą ir gerinti šio korpuso darbuotojų veiklos sąlygas.

„Sieksime atstatyti diplomatinės tarnybos patrauklumą sprendžiant darbo užmokesčio, skatinimo ir motyvavimo sistemos trūkumus, plečiant socialinių garantijų paketą diplomatų šeimoms, užtikrinant skaidrias karjeros galimybes. Siekdami padidinti diplomatinės tarnybos patrauklumą, motyvaciją ir profesionalų pritraukimą bei išlaikymą, peržiūrėsime Diplomatinės tarnybos įstatymą ir susijusius teisės aktus. Skatinsime diplomatų rotacijas į Lietuvos ir tarptautines institucijas bei organizacijas ir prisidėti prie valstybės tarnybos stiprinimo“, – nurodo valdantieji.

Taip pat ketinama plėsti ir Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklą šaliai strategiškai svarbiose valstybėse, siekti „diplomatinės tarnybos depolitizavimo, skaidrumo, atvirumo bei lankstumo“.

Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.

ELTA inf.