Dvi Europos Parlamento (EP) frakcijos, konservatorių atstovaujama Europos liaudies partija ir liberalioji „Atnaujinkime Europą“ ragina patraukti „Nemuno aušrą“ iš valdančiosios koalicijos, teigiama išplatintame pranešime, kurį pasirašė frakcijų lyderiai Manfedas Weberis ir Valerie Hayer.

„Raginame Lietuvos socialdemokratų partiją ir partiją Demokratų sąjunga „Už Lietuvą“ nedelsiant išstumti partiją „Nemuno aušra“ iš naujai susikūrusios koalicijos. Teisėtumo suteikimas atvirai antisemitiško lyderio Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai partijai, kuris pažeidė Konstituciją ir jam gresia baudžiamasis kaltinimas už savo antisemitinius pareiškimus, kenkia Lietuvos demokratiniams principams. Saugokime demokratines vertybes ir užtikrinkime, kad antisemitizmas būtų sudorotas su nuline tolerancija jam visoje Europoje“, – rašoma pranešime, kuriuo savo socialinio tinklo „X“ paskyroje pasidalino V. Hayer.

„Raginame visas demokratines politines partijas Europoje tvirtai stoti prieš antisemitizmą ir atmesti bet kokius aljansus, leidžiančias antisemitinėms jėgoms dalyvauti vyriausybės koalicijose. Tai yra būtina siekiant išlaikyti demokratijos, žmogaus teisių ir lygybės vertybes, kurios yra esminės Europos visuomenės. Antisemitinės retorikos ir veiksmų atgimimas visose Europos dalyse kelia rimtą grėsmę žydų bendruomenėms ir mūsų įvairių visuomenių struktūrai“, – pažymi EP frakcijos.

Nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.

Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.

Pirmieji partiniai reitingai po Seimo rinkimų: į lyderio poziciją išsiveržė „Nemuno aušra“

Pirmieji reitingai po Seimo rinkimų rodo, kad gyventojai labiausiai pasitiki „Nemuno aušra“ bei daugiausiai mandatų parlamente iškovojusia Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, per pastaruosius du mėnesius palaikymas Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai partijai išaugo ryškiausiai – net 7 proc.

Eltos užsakymu 2024 metų lapkričio pradžioje vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, „Nemuno aušra“ sulauktų didžiausio – 15 proc. gyventojų palaikymo. Savo ruožtu rugpjūtį, prieš rinkimus, šią partiją palaikantys teigė 8 proc. apklaustųjų.

Paklaidos ribose nuo „Nemuno aušros“ atsilieka rinkimus laimėjusi LSDP – ši partija lapkritį sulaukė 13,9 proc. respondentų palaikymo. Visgi rugpjūčio mėnesį už Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo pasiryžę balsuoti 15,7 proc. apklaustųjų.

Trečiojoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už kurią savo balsą teigė norintys atiduoti 10,4 proc. apklaustųjų (rugpjūtį – 9,4 proc.).

Tuo metu ketvirtieji lentelėje – buvę valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriuos palaikyti ketino 9,9 proc. respondentų (rugpjūtį – 9 proc.).

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi į valdančiąją koaliciją nepriimta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią lapkritį palaikė 7,5 proc. respondentų (rugpjūtį – 8,3 proc.), bei į opoziciją perėjęs Liberalų sąjūdis, už kurį balsuoti ketino 5,1 proc. apklaustųjų (rugpjūtį – 4,1 proc.).

Kiek prasčiau reitingų lentelėje vertinamos Seime be mandatų likusios politinės jėgos: už Darbo partiją balsuotų 2,5 proc. apklaustųjų, už Laisvės partiją – 2,2 proc., Lietuvos regionų partiją – 1,8 proc.

Savo ruožtu tris atstovus Seime turinčią Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) palaikytų 2 proc. apklaustųjų, vieną atstovą parlamente turinčią partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 1,4 proc., o vieną mandatą laimėjusį Nacionalinį susivienijimą – 0,8 proc.

Taip pat 1,1 proc. respondentų tikino, kad savo balsą atiduotų Lietuvos žaliųjų partijai, o 0,2 proc. rinktųsi Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus).

Ketvirtadalis apklaustų gyventojų (26 proc.) nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Sociologė: kritika pagerino „Nemuno aušros“ pozicijas

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė akcentuoja, kad lapkričio mėnesio partinių reitingų rezultatai yra susiję su porinkiminėmis gyventojų emocijomis. Sociologės teigimu, rinkėjų nuotaikoms didžiausią įtaką padarė nusivylimas V. Blinkevičiūtės apsisprendimu nesiimti premjerės pareigų bei vieša kritika R. Žemaitaičiui.

„Nemuno aušros“ rezultatą reitingų lentelėje nulėmė geras partijos pasirodymas rinkimuose (...), o aktyvi kritika šiai partijai tik pagerino jos pozicijas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė, pabrėždama partijos pirmininko R. Žemaitaičio matomumą viešoje erdvėje.

„O toliau daug kas priklausys nuo to, kokie bus ministrai paskirti. Nes tas užsitęsęs svarstymas, kas nuo partijos eina ministrus, jis nebeprideda pliuso“, – pridūrė ji.

Tuo metu socialdemokratų rezultatas reitingų lentelėje, pasak sociologės, yra nulemtas tiek V. Blinkevičiūtės sprendimo atsisakyti premjerės pareigų, tiek ir partijos apsisprendimo atsitraukti nuo rinkėjams žadėtos koalicijos sudėties.

„Turbūt labiausiai pakenkė užsitęsęs premjero klausimas, kuris daliai jų rinkėjų galbūt buvo netikėtas ir nepatiko. Kita vertus, galėjo prisidėti ir derybos dėl koalicijos – nes buvo žadėta viena sudėtis, o po rinkimų apsispręsta dėl kitos“, – svarstė R. Ališauskienė.

Visgi, sociologė mano, kad ilgainiui LSDP vertinimas turėtų nusistovėti.

„Manyčiau, kad tai buvo labiau emocinė reakcija, nes paties paskirtojo premjero Gintauto Palucko vertinimas yra neblogas. Manau, kad ilgainiui rinkimus laimėjusios partijos vertinimas nusistovės“, – sakė jis.

Apklausa vyko 2024 m. spalio 30–lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

ELTA inf.